Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Mieli "XXI amžiaus" interneto svetainės skaitytojai!
"XXI amžių" skaityti
internete nemokamai galėsite tik iki 2001 m. pabaigos. 2002
metais skaityti internete nemokamai galėsite tik 2-3 rašinius
(kitų rašinių bus tik anonsai), taip pat negalėsite naudotis archyvais.
Norėdami "XXI amžių" visą skaityti ir 2002 metais, turėsite
užsiprenumeruoti. Prenumeratos kaina metams Lietuvoje - 200
Lt, užsienyje - 75 USD, pusei metų - Lietuvoje -
115 Lt, užsienyje - 40 USD. Pervedę minėtą sumą į mūsų
sąskaitą banke ir apie tai pranešę mums el. paštu (adresu: xxi@lcn.lt
arba redakcija@xxiamzius.lt
) gausite vartotojo vardą bei slaptažodį.
Pinigus pervesti į tokią sąskaitą:
AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos
filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732
Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815
|
|
Kas naujo parodoje "Krikščionybė
Lietuvos mene"
Šiemet sueina dveji metai nuo parodos
"Krikščionybė Lietuvos mene" atidarymo Taikomosios dailės
muziejuje. Per tą laiką parodą apžiūrėjo pusantro tūkstančio lankytojų,
pravesta per du tūkstančius ekskursijų, buvo vykdomos edukacinės
programos moksleiviams, vyko kultūros vakarai, susitikimai su
garbiais svečiais iš užsienio ir Lietuvos, buvo pristatinėjamos
naujos knygos, skambėjo sakralinė muzika.
Paroda atnaujinama kas pusmetį. Šiemet ji buvo atnaujinta jau
ketvirtą kartą. Net nustembi: iš kur atsiranda šitiek unikalių
sakralinio meno kūrinių? Į šį klausimą atsakė Lietuvos dailės
muziejaus direktorius Romualdas Budrys: "Be vyskupų, parapijų
klebonų bendradarbiavimo nebūtume galėję nei šios parodos surengti,
nei jos kas pusmetį papildyti".
Gruodžio 19 dieną buvo atidaryta atnaujinta paroda. Ekskursijų
vadovai skirstė lankytojus į grupes, aiškino, vedžiojo.
Tad kas naujo parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene"?
Naujo daug. Pristatoma apie du šimtus vertingų XV-XX a. pradžios
Lietuvos meistrų ir užsienio menininkų sukurtų sakralinės dailės
kūrinių. Jie buvo restauruoti Prano Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo centre. Iš parodos jie iškeliaus į Kauno arkivyskupijos,
Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų bažnyčias, tai yra ten, iš
kur buvo paimti prieš restauravimą.
|
Parodos atidaryme dalyvavo (iš kairės): vyskupas
Jonas Boruta, Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kauno
arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir kultūros ministrė
Roma Dovydėnienė
|
|
Lietuvių susibūrimo vieta - bažnyčia
Tęsiant kultūrinių vakarų ciklą Taikomosios
dailės muziejuje, kur tebeveikia paroda "Krikščionybė Lietuvos
mene", gruodžio 5-ąją buvo paminėta šimto metų sukaktis,
kai Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčioje leista aukoti šv.Mišias
lietuvių kalba. Kalbėjo vyskupas Juozas Tunaitis, prof. Vanda
Zaborskaitė, bažnyčios archyvaras Viktoras Petkus ir klebonas
kun. Edmundas Paulionis. Giedojo Vilniaus Arkikatedros senųjų
giesmių ansamblis. Kai kurios giesmės, sukurtos vyskupo Antano
Baranausko, skambėjo prieš šimtą metų Šv.Mikalojaus bažnyčioje
per pirmąsias lietuviškas pamaldas.
XIX a.pabaigoje carinė politika šiek tiek švelnėjo. Anot Rapolo
Krasausko, "vieningas ir ištvermingas katalikų priešinimasis
privertė rusų valdžią nusileisti. 1878 metais ji sustabdė beprasmišką
kovą prieš kryžius, 1897 metais atšaukė įsakymą, kuriuo katalikai
mokiniai buvo verčiami eiti į cerkves caro švenčių dienomis, tais
pat metais atšaukė draudimą statyti bažnyčias".
|
Taikomosios dailės muziejuje įvykusiame kultūros
vakare, skirtame lietuviškų pamaldų Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčioje
100-mečiui paminėti, dalyvavo (iš kairės į dešinę): bažnyčios
archyvaras Viktoras Petkus, vyskupas Juozas Tunaitis, VPU prof.
Vanda Zaborskaitė, klebonas kun. Edmundas Paulionis ir muziejaus
direktorius Romualdas Budrys
|
|
Dievas laimino darbus
Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas
savo vyskupijos grupei kunigų suteikė kanauninko titulus. Kalbamės
su vienu jų - kanauninku Antanu Balaišiu, gyvenančiu Pabiržėje.
Gerbiamas kanauninke, prašytume
papasakoti, ką jums reiškia šis garbės titulas.
Man, kaip žmogui, šios žemės gyventojui,
malonu, kad vyskupas mane prisiminė. Tačiau Amžinybės požiūriu
tai nereiškia nieko. Gerai žinau, kad Dievo yra kitokia buhalterija.
Į atmintį įstrigo vienos Tihamer Tohto knygos epizodas. Prie Amžinybės
vartų imperatoriaus paklausė: "Kas esi?" - "Imperatorius",
- pasigirdo atsakymas. Vartai neatsidarė. Neįtiko imperatorius
ir kitais atsakymais. Vartai atsidarė tik tuomet, kai imperatorius
atsakė: "Esu nusidėjėlis, mirtingas kaip ir visi". Taigi
Dievo akyse vardai, laipsniai, titulai yra beverčiai. Šia prasme
nėra skirtumo, ar ant paminklo užrašys "kun." ar "kan."
|
Kan. Antanas Balaišis
|
|
Laukiame motinos Marijos paskelbimo
palaimintąja
1999 m. gegužės 6 d. Čikagoje įvyko
Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjos motinos Marijos Kaupaitės
palaikų perlaidojimo iškilmės. Ji perlaidota iš lietuvių Šv. Kazimiero
kapinių į Šv. Kazimiero vienuolyno koplyčioje paruoštą sarkofagą.
Ekshumacijoje dalyvavo arkivyskupijos ordinaras arkivysk. John
Gorman, Bažnytinio teismo atstovas kun. Patrick Laggas, arkivyskupijos
notaras kun. John Rolek, medicinos mokslų daktarai Juan Ugartė
ir John Danauskas, tribunolo narys vysk. Alfred L.Abramowicz (a.a.),
kiti istorinės komisijos nariai, kapinių administracijos atstovai,
vienuolijos delegatės ir kiti garbingi svečiai.
|
Motinos Marijos Kaupaitės palaikai ilsisi Čikagoje,
Šv.Kazimiero vienuolyno koplyčioje
|
|
Atskirti nuo pasaulio
Svečiuose pas Olandijos ūkininkus
Užkratas
Nedideliame Muselkanalo (Musellkanaal)
miestelyje Šiaurės Olandijoje, turinčiame apie septynis tūkstančius
gyventojų, ūkininkauti belikę tik trys ar keturi ūkininkai, gretimuose
miesteliuose dar mažiau. Anksčiau ūkininkų buvę daugiau. Ūkį
Gysbertas Boerhavė paveldėjo iš savo tėvo. Prie šių žemių dar
prijungė žmonos Jani (Janny) tėvo jai paliktus laukus. Dabar šeima
turi 74 ha dirbamos žemės. 68 metų ūkininkas šiais metais žada
eiti į pensiją, savo ūkyje jis nebebus bosas: jo sūnus Henkas,
kuris yra baigęs žemės ūkio mokyklą, perims vadovavimą, o tėvas
jam tik talkins, kol turės jėgų.
|
Gysbertas ir Jani Boerhavės
|
|
Nuo Plungės kilęs žemaitis ūkininkauja
netoli Vilniaus
Vadovaujasi aritmetiniu vidurkiu:
vienur persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos
Prastokai šiemet užderėjo bulvės.
Ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas jų vidutiniškai prikasė 28
tonas iš hektaro. Geresniais metais tokiame pat plote bulvių užaugina
iki 35 tonų.
Bulvių marą J.V.Lankauskas laiko beveik ūkininko valdoma liga.
Bulvienojus šiemet chemikalais purškė aštuonis kartus. Brangu,
bet atsilygino derliumi. "Purkšdamas kokius tris kartus,
bulvių maro neįveiksi", - sakė nuo Plungės kilęs žemaitis.
Dirvos, kuriose ūkininkauja J.V.Lankauskas, - labai skirtingos.
Jų penkių hektarų ploto viename gale - smėlis, kitame - durpės.
"Bepigu Panevėžio rajone, kai 100 ha žemės struktūra yra
vienoda. Tokiose dirvose bulvių derlingumą galima padidinti 1,5
karto ir gauti 50 tonų iš hektaro", - nesigyrė, bet savo
žodžius svariais įrodymais grindė stambus ūkininkas.
J.V.Lankauskas dirvas ruošia vadovaudamasis aritmetiniu vidurkiu:
vienur jas persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos.
|
Ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas
per mėnesį dirba 350 valandų
|
|
Suspėjusio į verslo traukinį nežavi
karšta Maljorkos saulė
Uždarojoje akcinėje bendrovėje
"Biovela" dirba apie 400 žmonių. Įmonė kasdien gamina
po 20-25 tonas produkcijos arba maždaug 160 pavadinimų virtų,
rūkytų ir parūkytų gaminių. Juos realizuoja per 800 prekybos įmonių.
Verslą pradėjo nuo žuvies perdirbimo
Veterinarijos gydytojo diplomą turintis
Virginijus Kantauskas jautė prieraišumą kaimui. Jo darbas buvo
susijęs su sodžiumi. Iš Šilalės rajono kilusio verslininko gyvenimo
būdas mažai kuo pasikeitė. Žemaitis būstą statėsi ne sostinėje,
bet Pavilnyje.
Būdamas komunikabilus, sugebantis tarp svetimų greit tapti savu,
Virginijus atsitiktinai su savo draugais vilniečiais Dūkštose
aptiko tuščią kolūkio valgyklą. Pastatą įsigijo aukcione. Verslą
pradėjo nuo žuvies perdirbimo, įmonę pavadino "Biovela".
Šalia jos atidarė ir mėsos perdirbimo cechą. Virginijus vieną
savaitę gyveno Dūkštose, kitą savaitę - Kaltinėnuose. Ten gyveno
jo šeima.
|
"Jeigu kitam padėsi, ir verslas tau seksis",
- įsitikinęs UAB "Biovela" generalinis direktorius Virginijus
Kantauskas
|
|
Atleidimas yra teisingumo pilnatvė,
sako Popiežius
"Nėra taikos be teisingumo,
nėra teisingumo be atleidimo: nepaliaujamai šitai kartosiu visiems,
kurie dėl vienų ar kitų motyvų puoselėjo savyje neapykantos, keršto
troškimo ir noro griauti jausmus", - rašo popiežius Jonas
Paulius II savo kreipimesi Pasaulinei taikos dienai, kuri Bažnyčioje
tradiciškai bus minima Naujųjų metų dieną, sausio 1-ąją. Dokumente,
kuris buvo paskelbtas praėjus trims mėnesiams po dramatiškų rugsėjo
11-osios įvykių, Šventasis Tėvas išsamiai aptaria terorizmą, naujus
jo bruožus, tarp jų - ir vadinamąjį fanatiškąjį fundamentalizmą.
Svarbiausia Popiežiaus pareiškimo nuostata - bekompromisinis visų
formų terorizmo pasmerkimas ir patvirtinimas teisės į gynybą nuo
šių prievartos aktų bei teisinį kaltųjų persekiojimą. Be to, jame
kviečiama imtis "atleidimo politikos", kaip vienos pagrindinių
prevencinių priemonių siekiant išvengti šių nusikaltimų. Pasauliui,
apimtam konfliktų ir prievartos, Šventasis Tėvas stengiasi pabrėžti
vilties reikšmę. "Blogio šešėliai niekada negali užtemdyti
dieviškosios Apvaizdos šviesos, - sakė pristatydamas dokumentą
Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas
Fransua Ksaveras Vantuanas. - Jonas Paulius II, pasiremdamas asmenine
patirtimi iš "neapsakomas kančias" atnešusių, bet žlugusių
praėjusio amžiaus totalitarinių režimų, reiškia tvirtą įsitikinimą,
kad būdas tvarkai atstatyti pasaulyje yra teisingumas ir taika".
|
|
"Dovanėlių" lietus
Prisimename kiekvienas nesenus
laikus, kai eidavome balsuoti ir nekildavo jokių dvejonių. Viską
už tave nuspręsdavo aukštuose kabinetuose. Kiek turi būti išrinkta
procentų vyrų ir moterų, darbininkų ir kolūkiečių, prieskoniui
- inteligentų. Dabar proto ir sąžinės paveldėtojai seną gerą
patirtį bando pritaikyti ir nepriklausomoje Lietuvoje. Planuojama
nustatyti, pavyzdžiui, kiek procentų moterų turi būti išrinkta
į Seimą, savivaldybių tarybas. Anksčiau, okupacijos metais, liaudies
išrinktieji patys nieko negalėdavo spręsti: viską lėmė slaptų
politbiuro posėdžių nutarimai ir sovietinei liaudžiai belikdavo
tik vieningai pritarti. Ir dar labai triukšmingai, rengiant pritarimo
mitingus, prisiekinėjant amžiną ištikimybę brangiajai partijai.
Ypač jei netroškai tolimos komandiruotės už valdiškus pinigus
ar psichiatrijos ligoninės palatos...
|
|
|
|