Nuo Plungės kilęs žemaitis ūkininkauja netoli Vilniaus
Vadovaujasi aritmetiniu vidurkiu:
vienur persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos
Prastokai šiemet užderėjo bulvės.
Ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas jų vidutiniškai prikasė 28
tonas iš hektaro. Geresniais metais tokiame pat plote bulvių užaugina
iki 35 tonų.
Bulvių marą J.V.Lankauskas laiko beveik ūkininko valdoma liga.
Bulvienojus šiemet chemikalais purškė aštuonis kartus. Brangu,
bet atsilygino derliumi. "Purkšdamas kokius tris kartus,
bulvių maro neįveiksi", - sakė nuo Plungės kilęs žemaitis.
Dirvos, kuriose ūkininkauja J.V.Lankauskas, - labai skirtingos.
Jų penkių hektarų ploto viename gale - smėlis, kitame - durpės.
"Bepigu Panevėžio rajone, kai 100 ha žemės struktūra yra
vienoda. Tokiose dirvose bulvių derlingumą galima padidinti 1,5
karto ir gauti 50 tonų iš hektaro", - nesigyrė, bet savo
žodžius svariais įrodymais grindė stambus ūkininkas.
J.V.Lankauskas dirvas ruošia vadovaudamasis aritmetiniu vidurkiu:
vienur jas persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos.
Geriau, kai degina karštis
Lietingais metais geriau dirbti lengvose
žemėse. Du trečdaliai jo laukų yra sunkesnės žemės. Ūkininkas
jaučiasi vos ne kaip žuvis vandeny, kai karšta vasara. Jis turi
įsirengęs 30 ha stacionarią ir 70 ha mobiliąją lietinimo sistemas.
Išlaidos joms įsigyti atsipirko su kaupu.
Iš hektaro aukštąjį agronominį išsilavinimą turintis ūkininkas
vidutiniškai ima 50 tonų morkų, 100 tonų kopūstų, 30 tonų burokėlių.
Ūkio turtą įvertino dviem milijonais
litų
J.V.Lankauskas Kiemelių kaime ūkininkauja
dešimt metų. Pradėjo nuo 15 ha, juos gavęs pagal Valstiečių ūkio
įstatymą. Augino tik daržoves: svogūnus, morkas, bulves. Pirmaisiais
metais, kai trūko geros technikos, nesisekė išauginti gerų derlių,
tačiau jie būdavo 1,5 karto didesni nei kolūkyje. Įsitvirtinti
padėjo tuo metu aukštos daržovių supirkimo kainos. Pavyko susipirkti
užsienietišką techniką ir įsigyti pastatus. Į sandėlius galėjo
suvežti tris tūkstančius tonų bulvių ir du tūkstančius tonų daržovių.
Norėdamas rasti nišą rinkoje, sėjo 35-36 kultūras. Jų sėja prasidėdavo
vasario 16-ąją ir baigdavosi rugsėjo 1-ąją. Vos ne kasdien vis
kažką sėdavo ar kažkokią kultūrą nuimdavo. Salotas sėdavo dešimt
kartų. Daržoves dabar tiekia dviem prekybos sistemoms - "Vilniaus
prekybai" ir "Iki". Viskas pristatoma ūkio transportu.
Visi žemės ūkio padargai - užsienietiški, iš traktorių vyrauja
"Belorus". Savo ūkio turtą J.V.Lankauskas įvertino dviem
milijonais litų.
Apyvartoje sukasi nemaži pinigai
Kokia yra ūkio prekinė apyvarta,
V.J.Lankauskas sakyti nenorėjo, tačiau prasitarė, kad ji skaičiuojama
milijonais.
Kai darbai buvo mažiau mechanizuoti ir augino daugiau kultūrų,
kurių priežiūrai negalėjo naudoti technikos, sezono metu (nuo
gegužės iki lapkričio) pas ūkininką dirbdavo per 100 žmonių. Kurių
nepažinojo, tie būdavo priimami savaitės bandomajam laikotarpiui.
Per tą laiką, kai ūkininkauja J.V.Lankauskas, darbininkai pasikeitė
mažiausiai du kartus. Vadinasi, pas jį dirbo apie 200 žmonių.
Rudenį jų samdė apie 65. Dirbti vykdavo iš aplinkinių vietovių.
Iš trijų kaimų atsiveždavo autobusu.
Ūkininkas darbininkams nemokamai duoda tiek daržovių, kiek jų
jiems reikia žiemai. Kiekvienas dirbantysis veltui gauna du maišus
morkų, po maišą svogūnų ir burokėlių, tris maišus kopūstų. Bulvių
neduoda, nes mano, kad jų gali užsiauginti kiekvienas. Leidžia
bulvių prisirinkti, nukultivavus jų lauką. Nuimant mechanizuotai,
kiekviename hektare lieka gulėti mažiausiai tona bulvių. Kas netingi,
jų prisirenka iki dešimties tonų.
Iš trijų priimtų liko vienas
Traktorininkai, vairuotojai sezono
metu pas V.J.Lankauską "į rankas" gauna apie 800 litų,
pagalbiniai darbininkai - tarp 500-600 litų.
Rasti gerą darbininką dabar sunku. Iš trijų, priimtų į darbą,
liko vienas. Nebeliko vagysčių, tačiau kaimo neaplenkia kita bėda
- girtuokliavimas. Ūkininkas negailestingas stikliuko mėgėjams:
neblaiviems dažniau įvyksta nelaimingi atsitikimai, tokių rankose
laužoma technika, mažėja darbo našumas.
205 ha žemės turintis ūkininkas J.V.Lankauskas teigė, jog dirbti
išmokė alga. Kas nori mažiau dirbti ir tokiam pakanka 400 litų,
jį priima, kai darbai "dega". Kam negalima taikyti išdirbio
normų, įvestas valandinis apmokėjimas. Darbo valanda įvertinta
keturiais litais. Atlyginimą dar kelia turima kvalifikacija.
Esant normuotam darbui, pririnkta dėžutė morkų įvertinta 25 centais.
Yra žmogus, kuris užrašo, kiek ir kas jų pririnko. Teko matyti
spalio mėnesio vienos dienos uždarbio skaičiavimus. Daugiausiai
tada uždirbo 35, mažiausiai - 24 litus.
Išdirba dvigubai daugiau valandų
nei reikėtų
59 metų ūkininkas J.V.Lankauskas
keliasi 4 valandą ryto. Jo darbo diena prasideda 6 ir baigiasi
18 valandą. Vidutiniškai per mėnesį jis dirba 350 valandų - lygiai
dvigubai didesnę normą nei reikėtų. Nemano esąs turtingas žmogus.
Ūkininkas gyvena Maišiagaloje, turi nuosavą namą. "Aš turiu
tiek, kiek reikia mano normaliai buičiai, galiu padėti savo vaikų
šeimoms. Kas turi daug - tą lydi nelaimės. Sulaukęs 65 metų, atsisakysiu
ūkininkavimo ir gyvensiu tik savo malonumui", - kalbėjo J.V.Lankauskas.
Ūkininkas - nešykštus. Labdarai kasmet išdalija 8-10 tūkstančių
sunkiai uždirbtų litų. Savo nešykštumą jis aiškino taip: "Atvažiavo,
įdėjau keletą maišų svogūnų, bulvių ar burokėlių ir išvažiavo".
Bet jis nori žinoti, kaip labdara bus panaudota.
Spalio viduryje vidutinio dydžio gražiai įpakuotų bulvių kilogramą
J.V.Lankauskas pardavė už 55, gerokai didesnių - už 65, o brokuotų
- už 40 centų.
Bronius VERTELKA
Kiemelių kaimas, Vilniaus rajonas
© 2001 "XXI amžius"