Atnaujintas 2001 m. gruodžio 29 d.
Nr.98
(1007)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Susitikimai
Atmintis
Žvilgsnis
Rinka
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai

Suspėjusio į verslo traukinį nežavi karšta Maljorkos saulė

Uždarojoje akcinėje bendrovėje "Biovela" dirba apie 400 žmonių. Įmonė kasdien gamina po 20-25 tonas produkcijos arba maždaug 160 pavadinimų virtų, rūkytų ir parūkytų gaminių. Juos realizuoja per 800 prekybos įmonių.

Verslą pradėjo nuo žuvies perdirbimo

Veterinarijos gydytojo diplomą turintis Virginijus Kantauskas jautė prieraišumą kaimui. Jo darbas buvo susijęs su sodžiumi. Iš Šilalės rajono kilusio verslininko gyvenimo būdas mažai kuo pasikeitė. Žemaitis būstą statėsi ne sostinėje, bet Pavilnyje.
Būdamas komunikabilus, sugebantis tarp svetimų greit tapti savu, Virginijus atsitiktinai su savo draugais vilniečiais Dūkštose aptiko tuščią kolūkio valgyklą. Pastatą įsigijo aukcione. Verslą pradėjo nuo žuvies perdirbimo, įmonę pavadino "Biovela". Šalia jos atidarė ir mėsos perdirbimo cechą. Virginijus vieną savaitę gyveno Dūkštose, kitą savaitę - Kaltinėnuose. Ten gyveno jo šeima.

Stabiliai dirbančioje įmonėje - griežta tvarka

V.Kantauskas - "Biovelos" generalinis direktorius, vienas iš jos savininkų. Sakosi esąs nepiktas žmogus, tačiau mėgstantis konkretumą. Būdamas atlaidus, jis nepakenčia girtuoklių ir padlaižūnų.
Įmonėje - geležinė tvarka. Neturėdamas leidimo svetimas žmogus į jos teritoriją nepateks. Drausmė - tai laidas išlaikyti stabilią įmonę ir neprarasti rinkos. Žmonės patys prašo, kad būtų reikiama tvarka. Daugelis jų nori visą gyvenimą turėti pastovų darbą. Maždaug 25 proc. dirbančiųjų atvyksta dirbti iš kitų miestų ar rajonų. Įmonė Dūkštose turi bendrabutį.
Neseniai "Biovelos" produkcija pradėta prekiauti Latvijoje.

Užkrečiantis asmeninis vadovo būdas

Stengtis dirbti kaip sau daugelį "Bioveloje" verčia ir asmeninis generalinio direktoriaus V.Kantausko pavyzdys. "Gal grubokas mano balsas, bet ne charakteris", - prisipažino 43 metų vyras. Jis kaip akmens nenešioja nuoskaudos. Nėra išsiskyręs su žmogumi, nepaspaudęs jam rankos.
Kurdamas verslą, Virginijus galvojo sau leisti paatostogauti nors porą savaičių. Beveik neatostogavęs, į užsienį vyksta ne ilsėtis, bet darbo reikalais. Virginijus neturi namų Ispanijoje, jo nežavi karšta Maljorkos saulė. Svarbiausia jam - gamyba, naujų darbo vietų kūrimas. Būdavo, jog per metus jų atsirasdavo iki šimto, todėl reikėjo naujų gamybinių plotų. Iš senosios valgyklos liko tik stogas.

Grūdino vaikystės nepritekliai

Virginijaus vaikystė buvo sunki. Šeimoje augo penki vaikai. Juos augino viena mama. Kitoks buvo jaunųjų Kantauskų požiūris į darbą ir į mokslą. Visi įstengė baigti aukštuosius mokslus, vieni kitiems padėjo. Šėrė kiaules ir raguočius. Norėdami gauti pajamų, kitų jų šaltinių neturėjo. Ruošė žiemai šieną ir runkelius, kad jais nušertų jautį ir, pardavę jį, gautų 700 rublių. Šią sumą turėjo išdalinti taip, kad jos pakaktų visiems metams.
Tarp keturių seserų Virginijus buvo vidurinysis. Dirbant ūkyje veterinarijos gydytoju, pas jį bet kuriuo paros metu galėjo tikėtis pagalbos. Kitaip dabar Virginijus žiūri į sėdinčius gatvėje ir prašančius centų.

Paremti kitus - krikščionio pareiga

Šviežius mėsos produktus iš Dūkštų veža į Kaltinėnus. Verslininko gimtinėje veikia parapiniai senelių globos namai. Statant juos, nemažai buvo įdėta Virginijaus minčių. Globos namuose gyvena 70 žmonių iš visos šalies. Verslininkas juos aprūpina mėsos gaminiais.
V.Kantauskas sako: "Kiekvienas krikščionis po savęs kažką gero turi palikti. Norėdamas, kad tau sektųsi verslas, irgi privalai kažkam padėti. Seni žmonės, visą amželį dirbę, nėra nusipelnę, kad gyvenimo saulėlydyje būtų vėtomi ir mėtomi, neturėtų ko pavalgyti ar kuo apsirengti". Vilniaus rajone turintis verslą V.Kantauskas remia ir Kaltinėnuose įkurdintus 70 vaikų su stuburo negalia. Ne kartą jis yra atsiliepęs į pagalbos šauksmą laikraščiuose.
Pavilnyje įsikūręs verslininkas - dviejų dukrų ir sūnaus tėvas. "Netgi pertekę turtais, vaikai nepajustų tikros laimės, jeigu jie neturėtų savo galvos ir proto", - sakė V.Kantauskas. Daugiausia laiko jis stengiasi praleisti su sūnumi, kuriam jau 14 metų. Su aštuntoku kartu eina į medžioklę ar į sporto aikštelę.

Bronius VERTELKA

Dūkštos, Vilniaus rajonas

© 2001 "XXI amžius"

 


"Jeigu kitam padėsi, ir verslas tau seksis",
- įsitikinęs UAB "Biovela" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija