XXI amžius

Klojęs Lietuvos valstybės pamatus

Sausio 23 dieną Kauno rotušėje įvyko iškilmingas Jono Vileišio 130-ųjų gimimo metinių minėjimas. Į šventę atvyko buvę Kauno miesto merai V.Čiurinskas, prof. J.Katkevičius, H. Tamulis, Lietuvos Seimo nariai K.Bobelis, P.Gražulis, R.Ruzas, J.Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdonienė, taip pat dabartiniai Kauno miesto vadovai - meras E.Tamašauskas, vicemeras G.Budnikas.
Papuoštoje rotušės salėje minėjimas pradedamas muzikine kompozicija, kurią atlieka Kauno styginių kvartetas (vad. S.Bartulis), ištraukas iš J.Vileišio gyvenimo epizodų skaito aktorius Petras Venslovas, įnešama 1930 metų Kauno miesto vėliava.
Pranešimą apie J.Vileišio gyvenimą ir veiklą skaitė prof. Jonas Aničas.
...Prieš 130 metų dabartinio Pasvalio rajono Medinių sodžiaus ūkininkų Vincento ir Agotos Vileišių šeimoje gimė vienuoliktas vaikas, pakrikštytas Jono vardu, vėliau tapęs žymiu tautinio atgimimo veikėju, nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėju, nenuilstamu demokratijos ir humanizmo principų puoselėtoju. Šiuo keliu pirma Jono ėjo vyresnieji broliai: Petras (1851-1926), Antanas (1856-1919), kunigas Juozapas (1858-1886).
J.Vileišis gimė 1872 m. sausio 3 d., baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją 1891 metais įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, paskui perėjo į Teisės fakultetą, kad tapęs advokatu galėtų dirbti Lietuvoje. Aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje.
1898-aisiais baigęs universitetą, J.Vileišis savo profesinę veiklą pradėjo žymaus Vilniaus advokato Tado Vrublevskio padėjėju. Prisiminkime Kražių bažnyčios gynėjų bylą, kurioje katalikus gynė advokatas T.Vrublevskis. 1906 metais tapo prisiekusiu advokatu. Trisdešimtmetis sukūrė šeimą - vedė bajoraitę Oną Kasakauskaitę (1879-1954), kilusią iš Ukmergės apskrities Kurėnų dvaro.
J.Vileišis, kaip ir jo broliai Petras ir Antanas, tiek daug yra nuveikęs Vilniaus labui, jog ne veltui minimas tarp žymiausių lietuvybės apaštalų senojoje Lietuvos sostinėje.
V.Kudirkos paskatintas J.Vileišis jau studijų metais įsijungė į žymiausią atgimimo srovę - varpininkus. Dešimt metų jis bendradarbiavo "Varpo" žurnale, jį visapusiškai rėmė. Čia subrendo ir jo politinis idealas - nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė.
"Varpo" ir kiti lietuvių leidiniai mirgėjo J.Vileišio publikacijomis socialiniais, kultūriniais, ekonominiais klausimais. Tuo pačiu metu J.Vileišis su Kaziu Griniumi, Povilu Višinskiu ir kitais varpininkais kūrė Lietuvos demokratų partiją, rengė jos programą.
Kartu su Lietuvos Tarybos nariais - Mykolu Biržiška, Steponu Kairiu ir Stasiu Narutavičiumi - J.Vileišis pasiūlė ir pats parašė naują Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo formulę, kurią Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai priėmė. J.Vileišis - ne tik Vasario 16-osios Akto signataras, bet ir bendraautoris.
Nuo 1919 m. gruodžio 18 d. iki 1921 m. birželio 25-osios J.Vileišis ėjo pirmojo Lietuvos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigas. Jis organizavo Amerikos lietuvių finansinę paramą Lietuvai ir rūpinosi, kad JAV vyriausybė greičiau pripažintų Lietuvą de jure.
Diplomatine veikla J.Vileišis, beje, neturėjęs oficialaus atstovo statuso, daug nuveikė Lietuvos tarptautinei padėčiai gerinti, įsteigė neoficialią Lietuvos atstovybę Amerikoje. Kai 1922 m. liepos 28 d. JAV vyriausybė pagaliau oficialiai pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes, tai buvo ir J.Vileišio vilčių bei lūkesčių išsipildymo diena.
Visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J.Vileišis atidavė Kaunui (nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d.), eidamas Lietuvos laikinosios sostinės burmistro (dabartinio mero) pareigas. Jam vadovaujant Kauno savivaldybei, miestas iškilo iki Europos to meto lygio.
Jo dėka Kaune pastatytas 15 mln. litų kainavęs vandentiekis Kleboniškyje ir kanalizacijos vamzdynas, išplėstas miesto plotas nuo 18 iki 40 kvadratinių kilometrų, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per Nemuną ir Nerį, išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, o senovinį arklių tramvajų "konkę" pakeitė autobusų susisiekimas, suprojektuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios mokyklos, V.Kudirkos viešoji biblioteka. J.Vileišio rūpesčiu Kaunas užmezgė ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis.
1934 m. rugsėjo 8 d. J.Vileišis už nuopelnus valstybei buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu. Lietuvos teisininkų draugija 1940 m. sausio 27 d. išrinko J.Vileišį savo garbės nariu.
1940 metų įvykiai sukrėtė visus, o ypač J.Vileišį. Nepriklausoma Lietuvos valstybė jo akyse buvo okupuota ir aneksuota. Skaudžių išgyvenimų sukėlė artimųjų trėmimas į Sibirą. Šitie sukrėtimai labai paveikė J.Vileišio sveikatą. Kaune 1942 m. birželio 1 d. J.Vileišis mirė. Palaidotas Vileišių šeimos kape Vilniaus Rasų kapinėse.
Tarytum testamentas skamba J.Vileišio žodžiai, pasakyti dar 1927 metais: "Aš negaliu įsivaizduoti šiandien Tėvynės gynėjų kitaip, kaip tik tokiais, kurie tvirtai nori ginti tą konstituciją, tą tvarką, prie kurios pasaulis yra užtikrinęs mūsų nepriklausomą gyvenimą(...). Aš manau, kad ar tautininkas, ar liaudininkas, ar krikščionis demokratas, ar socialdemokratas, - visi turės stoti vienon linijon, kaip savo laiku yra susitelkę ginti ją nuo bolševikų ar bermontininkų".
Vakare dalyvavusi vienintelė gyva likusi J.Vileišio dukra, viešnia iš JAV R.Vileišytė-Bagdonienė papasakojo apie savo tėvelį: "Jis nebuvo savanaudis. Nelindo į Lietuvos valstybės kišenę. Todėl tiek daug padarė Kaunui per vieną dešimtmetį. Buvo visas pasinėręs į valstybės tvarkymo reikalus. Sakyčiau, tai altruizmo tėvynei pavyzdys. Tėvelis rasdavo laiko ir mums. Vesdavosi į visus renginius, šventes. Ačiū Kauno miesto savivaldybei, kad taip gražiai pagerbėte mano tėvelį".
Kauno miesto meras E.Tamašauskas pasidalijo mintimis apie perspektyvas, žadėjo, kad "dora, teisingumas, pagarba žmogui ras kelią miesto gyvenime".

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kaunas