Atnaujintas 2002 m. vasario 6 d.
Nr. 10
(1017)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir Bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Likimai
Gimtas kraštas
Nuomonės
Lietuva
Kryžkelės


PRIEDAI









(atnaujinta)

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PASKUTINIS NUMERIS


Sąjūdžio pirmininko ir Žirmūnų seniūno rūpesčiai

Inžinierius Rytas KUPČINSKAS yra kaunietis. Čia jis gimė, baigė vidurinę mokyklą, Politechnikos institutą (dabar Technologijos universitetas), dvidešimt metų dirbo Pramonės statybos projektavimo institute, 1990-1995 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos deputatas, Tėvynės sąjungos ir Sąjūdžio frakcijos vadovas, vėliau - Kauno miesto tarybos narys, Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotojas, Kauno miesto valdybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas. 1996 metais R.Kupčinskas - Aleksoto - Vilijampolės rinkimų apygardoje Nr.12 buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Dabar jis yra Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas ir Vilniaus Žirmūnų seniūnas. R.Kupčinską kalbino mūsų korespondentė dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ.

Rytas Kupčinskas


Kunigo poezijos popietė

Jaunystėje, dar prieš kariuomenę, Robertas Grigas pradėjo rašyti eilėraščius. Sovietų okupacijos metais jo eilės buvo skaitomos ir mėgstamos visoje Lietuvoje, ypač Dzūkijos jaunimo ir Eucharistijos bičiulių.
Robertas mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute, o 1982-1984 metais tarnavo sovietų kariuomenėje, bet priesaikos nedavė, patyrė daug vargo, parodė didelę ištvermę, gindamas ištikimybę tiesai ir įsitikinimams. Grįžęs į Lietuvą baigė pogrindžio kunigų seminariją, o kardinolas Vincentas Sladkevičius (tada dar vyskupas) įšventino R.Grigą į kunigus.
Kaune, Kardinolo V.Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje (M.Valančiaus g.6), rinkosi kunigo R.Grigo (Rasūno) poezijos skaitytojai ir gerbėjai, pogrindžio spaustuvės "ab" darbuotojai.

Kun. Robertas Grigas skaito savo sukurtus posmus


Čia, kur gyveno ir kūrė Juozas Grušas

Gražiai ir prasmingai paminėtos J.Grušo 100-osios gimimo metinės, prisiminta klasiko kūrybos reikšmė kultūros istorijoje. Svarbiausią J.Grušo vaidmenį lėmė dramos kūriniai, anuomet statyti ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungos respublikų teatruose. Anot Justino Marcinkevičiaus, "J. Grušas įsitvirtino lietuvių teatre ir sukūrė savo dramos modelį. Jo vardas afišoje ar knygos viršelyje visada įdomus, turi savo problematiką, bruožus, yra daug kuo pastovus. Jo nuopelnas - tragiško žmogaus sampratos įvedimas ir įteisinimas. Jis atvėrė kelią didelėms aistroms, tragiškoms kolizijoms". Memorialiniuose kambariuose, esančiuose name Kaune, kur gyveno ir kūrė J.Grušas, viskas autentiška. Kiekviena knyga, meno kūriniai, daiktai, o erdvioje, paslankioje salėje - plačiai atsispindi kūrybos kelias. Su gražia vizija lankytojus sutinka memorialinio namo - muziejaus darbuotojos.

Vedėja Nijolė Majerienė prie muziejaus stendų


Padovanojęs mums Laisvę

Šiandien, vasario 6 dieną, Laisvės gynėjui Titui Masiuliui būtų sukakę 40 metų. Susitikome su Tito mama Vitalija Krivickiene, gyvenanča Kaune, Vilijampolės mikrorajone, jaukiame kotedžo tipo name.
Duris atvėrė malonaus veido namų šeimininkė, ramiu, švelniu balsu pakvietusi į svetainę išgerti puodelį kavos. Svetainėje tvyrojo jaukus paprastumas, židinys, didelis pietų stalas, daug vaikiškų žaislų. Ant vienos svetainės sienos pakabinta didelė sūnaus Tito fotografija, šalia - jam skirtas buvusios mokytojos eilėraštis, išskobtas ant medžio tošies.
"Jau vienuolika metų, kai nėra Tito. Mums visiems labai jo trūksta", - sako jo mama V.Krivickienė. Kol mes vartome Tito fotografijų albumą, į svetainę laiptais ima leistis mažutė, papurgalvė mergytė.

Titas Masiulis, po mirties tapęs Vyčio Kryžiaus ordino I laipsnio kavalieriumi


Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Įkūrusi pirmąją lietuvišką mokyklą Pietryčių Lietuvoje

Apie Honoratą Ivanauskienę

Šiandien gerai yra žinomas vieno iš Lietuvos aukštosios mokyklos kūrėjų, mokslininko zoologo, akademiko, keliautojo ir beletristo profesoriaus Tado Ivanausko vardas. Švęsdamas vieną iš brandžių savo gyvenimo jubiliejų, profesorius sakė: "Kad aš 1918 metais grįžau į Lietuvą, tai mano žmonos Honoratos nuopelnas", o 1955 metais, parašęs "Gamtininko užrašus", tituliniame lape įrašė: "Šį darbelį skiriu savo mirusios bendradarbės ir žmonos Honoratos Ivanauskienės atminimui".
Būti kūrėjo žmona, jo gyvenimo drauge, jį suprasti - nelengva, tačiau nedingti jo šešėlyje, sukurti savitą įvairiapusę asmenybę, įsiliejančią į tautos sąmonės foną, - dar sunkiau. Kas buvo Honorata Ivanauskienė?

Honorata Ivanauskienė 1918 metais Vilniuje


Senajame dvare

Kiekvieną vasarą Jonavoje gyvenanti Irena Česūnienė palieka tvankų butą daugiabučiame name ir išsiruošia į tėviškę - Daumantiškių kaimą, esantį Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijoje.
Čia jos laukia neseniai paveldėti buvusio Daumantiškių dvaro pastatai. Viename iš įspūdingo dydžio namo kambarių moteris ir prisiglaudžia. Tame kambaryje ji gimė, čia praleido ir savo vaikystę. Šičia ji bendrauja su svečiais ar užsukusiais pas ją daumantiškiais.
Vietiniai žmonės gerbė dvarininkų Gružauskų šeimą, tad gerbia ir dvaro paveldėtoją - vyriausiają Gružauskų dukrą Ireną Česūnienę, ją maloniai vadina "ponia", atneša pieno, lauktuvių... Šių eilučių autoriui daug įdomaus I.Česūnienė papasakojo, nepastebimai prabėgo geras pusdienis Daumantiškiuose, po senutėliais medžiais prigludusiame dvare...

Daumantiškių dvaro paveldėtoja Irena Gružauskaitė-Česūnienė vasaras leidžia gimtinėje


"Charizmatai"

Žurnalistas Valdas Vasiliauskas šiomis dienomis rašė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtas 65 Seimo narių, galinčių turėti privačių ir viešųjų interesų konfliktą, sąrašas yra nepilnas. Žurnalistas stebėjosi, kad tame sąraše nėra Seimo pirmininko A.Paulausko, kuriam, atrodo, labiausiai reikia Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijų, kaip išvengti konflikto. V.Vasiliauskas pateikia dar birželio 15 dienos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus A.Paulauskui įteiktą kreipimąsi, apie kurį visuomenė nieko nežino. Jame V.Greičius prašo įvertinti "didžiojo rėmėjo", Seimo nario V.Uspaskich komentarus ir teiginius, kuriais reiškiama nepagarba teismui.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Jo poezijos žodis - testamentas ainiams

Mylėjęs tėvynę, gyvenimą, žmones ir muziką

Klojęs Lietuvos valstybės pamatus

Lietuvos laisvės armijos 60-metis

Krizė Argentinoje ir Bažnyčios reakcija

Atminimo vitražas bažnyčių statytojui

Antanas Baranauskas ir Rumšiškių pradžios mokykla

Politikieriai pasišovė išpilietinti kariuomenę

Dėl valstybinių pensijų okupacijos represijų vykdytojams

Lietuvių tautą žeidžiantis užrašas pakeistas