Jo poezijos žodis - testamentas ainiams

Sausio 29 dieną Amžinybėn iškeliavo knygnešių sūnus, gulagų kalinys, atgimimo laikų visuomenės veikėjas, didis patriotas Juozas Grušys-Žilvinis.
Jis gimė 1915 m. kovo 20 d. Kulių miestelyje (Plungės r.), knygnešių Ievos ir Juozo Grušių šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Kuliuose, amato mokėsi Kaune, baigė Naradavo žemės ūkio gyvulininkystės mokyklą. Kaip ir daugelis ano meto neturtingų jaunuolių, savo jėgomis yrėsi per gyvenimą, atkakliai siekė šviesos ir mokslo. Eksternu išlaikęs brandos egzaminus, buvo pradėjęs studijuoti gamtos - agronomijos mokslus Vilniaus universiteto vakariniame skyriuje.
Prasidėjus karui pradėtus mokslus nutraukė, o kitokius mokslus, kaip ir tūkstančiai mūsų tautiečių, Juozas tęsė Sibiro gulaguose.
Pirmas rimtas J.Grušio darbas buvo Lietuvos valstybės saugumo komitete, kuriam tada vadovavo Augustinas Povilaitis. Pagarbą savo viršininkui ir bendradarbiams jis išsaugojo visą gyvenimą.

Juozas Grušys Policijos mokykloje (Teisės akademija) 1997 metais

Padovanojęs mums Laisvę

Šiandien, vasario 6 dieną, Laisvės gynėjui Titui Masiuliui būtų sukakę 40 metų. Susitikome su Tito mama Vitalija Krivickiene, gyvenanča Kaune, Vilijampolės mikrorajone, jaukiame kotedžo tipo name.
Duris atvėrė malonaus veido namų šeimininkė, ramiu, švelniu balsu pakvietusi į svetainę išgerti puodelį kavos. Svetainėje tvyrojo jaukus paprastumas, židinys, didelis pietų stalas, daug vaikiškų žaislų. Ant vienos svetainės sienos pakabinta didelė sūnaus Tito fotografija, šalia - jam skirtas buvusios mokytojos eilėraštis, išskobtas ant medžio tošies.
"Jau vienuolika metų, kai nėra Tito. Mums visiems labai jo trūksta", - sako jo mama V.Krivickienė. Kol mes vartome Tito fotografijų albumą, į svetainę laiptais ima leistis mažutė, papurgalvė mergytė.

Titas Masiulis, po mirties tapęs Vyčio Kryžiaus ordino I laipsnio kavalieriumi

Mylėjęs tėvynę, gyvenimą, žmones ir muziką

Nepraėjus nė dviem savaitėms po Baltijos kelio, 1989 m. rugsėjo 4 d. į Vilniaus Arkikatedrą plūdo būriai žmonių atiduoti paskutinę pagarbą trims tautos kankiniams. Šioje šventovėje tąkart buvo padėti iš Pucko (Lenkija) kapinių parvežti kunigo Alfonso Lipniūno ir inžinieriaus Antano Šapalo palaikai. Tarp jų karstų stovėjo nedidelė dėžutė su simboliškais Nepriklausomybės kovų dalyvio, ateitininkijos kūrėjo Lietuvos kariuomenės generolo Jono Juodišiaus palaikais: sauja žemių iš bendros duobės, kurioje amžino įšalo žemėje buvo palikti Sibiro lageriuose nukankintų žmonių kūnai. Nors šaltis keturiasdešimt metų patikimai saugojo palaikus nuo suirimo, bet sūnums Pauliui ir Jonui Juodišiams bei jų talkininkams buvo neįmanoma surasti tą, kurio ieškojo. Į Lietuvą buvo parvežta tik sauja žemių iš gen. J.Juodišiaus palaidojimo vietos.
Smuikininką P.Juodišių, generolo J.Juodišiaus sūnų, matydavome visuose Atgimimo renginiuose, tragišką Sausio 13-osios naktį prie parlamento, Vilniaus Arkikatedroje dalyvaujantį šv. Mišių aukoje. 1991 metais buvo deramai įvertinta jo pedagoginė veikla Muzikos akademijoje, tuomet dar vadintoje konservatorija. Jam suteiktas profesoriaus vardas, patikėtos Instrumentinės ir vokalinės muzikos fakulteto dekano pareigos. Tuo pripažinimu neilgai teko džiaugtis. Prieš aštuonerius metus profesorius Paulius Juodišius iškeliavo į Amžinybę. Liko per penkiasdešimt mokinių, baigusių prof. P.Juodišiaus klasę.

Smuikininkas prof. Paulius Juodišius

Klojęs Lietuvos valstybės pamatus

Sausio 23 dieną Kauno rotušėje įvyko iškilmingas Jono Vileišio 130-ųjų gimimo metinių minėjimas. Į šventę atvyko buvę Kauno miesto merai V.Čiurinskas, prof. J.Katkevičius, H. Tamulis, Lietuvos Seimo nariai K.Bobelis, P.Gražulis, R.Ruzas, J.Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdonienė, taip pat dabartiniai Kauno miesto vadovai - meras E.Tamašauskas, vicemeras G.Budnikas.
Papuoštoje rotušės salėje minėjimas pradedamas muzikine kompozicija, kurią atlieka Kauno styginių kvartetas (vad. S.Bartulis), ištraukas iš J.Vileišio gyvenimo epizodų skaito aktorius Petras Venslovas, įnešama 1930 metų Kauno miesto vėliava.

Lietuvos laisvės armijos 60-metis

Lietuvos Laisvės Armija (LLA) aktyviai veikė vokiečių okupacijos metu. Įsteigta dar 1941 metų gruodžio viduryje Kazio Veverskio ir grupės karininkų iniciatyva, lėmė organizuotą pasipriešinimą naciams ir raudonajam marui. 1943-1944 metais reorganizavosi galimam pasipriešinimui, kai besitraukiantys vokiečiai paliks Lietuvą. Patriotų manymu, tai galėjo būti puiki galimybė paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Subūrus centrinę vadovybę, Lietuvos teritorija suskirstyta į keturias apygardas: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Aktyviausi šios organizacijos nariai buvo Lietuvos karininkai Kazys Veverskis, kpt.Aleksandras Tuinyla, leitenantas Algimantas Zaskevičius ir kiti.