Lietuvos laisvės armijos 60-metis

Lietuvos Laisvės Armija (LLA) aktyviai veikė vokiečių okupacijos metu. Įsteigta dar 1941 metų gruodžio viduryje Kazio Veverskio ir grupės karininkų iniciatyva, lėmė organizuotą pasipriešinimą naciams ir raudonajam marui. 1943-1944 metais reorganizavosi galimam pasipriešinimui, kai besitraukiantys vokiečiai paliks Lietuvą. Patriotų manymu, tai galėjo būti puiki galimybė paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Subūrus centrinę vadovybę, Lietuvos teritorija suskirstyta į keturias apygardas: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Aktyviausi šios organizacijos nariai buvo Lietuvos karininkai Kazys Veverskis, kpt.Aleksandras Tuinyla, leitenantas Algimantas Zaskevičius ir kiti.
Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios už LLA kovotojus, žuvusius rezistencijos kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Bažnyčios rektorius, įgulos kariuomenės kapelionas kunigas Tomas Karklys per pamokslą sakė, kad "Lietuvos laisvės kovotojai buvo pasiryžę kovoti iki paskutinio atodūsio. Nebuvo abejonių, dvejonių šioje pasiaukojančioje kovoje. Partizanai nežinojo, kas yra neviltis. Visi tikėjo pasiaukojimu dideliam tikslui. Tokios kovos tikslai visus kvietė ilgai kovai. Tautos atgimime glūdėjo visų žuvusiųjų galia. Amžina šlovė žuvusiesiems už Lietuvos laisvę".
Po šv.Mišių garbūs Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai, kurių daugelio krūtines puošia Vyčio kryžiaus ordinai, vyko į Petrašiūnų kapines Kaune, kur palaidotas LLA vadas brigados generolas K.Veverskis ir jo brolis majoras Pranas Veverskis. Vainiką ant įžymių kovotojų kapo padėjo Lietuvos vyriausiasis sausumos kariuomenės vadas brigados generolas Valdas Tutkus. Gėlių puokštės papuošė įžymių kovotojų kapų kauburėlius. Dimisijos majoras Aleksandras Veverskis perskaitė savo kūrybos eilėraštį "Ne dėl ordinų mes kovėmės jauni". Giminių, artimųjų vardu partizanams, kariams padėkojo majoro P.Veverskio žmona Janina.
Iškilmingas LLA 60-mečio minėjimas įvyko Kauno įgulos karininkų ramovėje. Jau tradicija tapo, kad panašius iškilmingus posėdžius, minėjimus organizuoja Ramovės viršininkas kapitonas Gediminas Reutas.
Apie LLA veiklą ir indėlį valstybingumui apginti kalbėjo pranešėjas Andrius Randomanskis, dim. plk. Stanislovas Adomonis, istorikas Algirdas Morkūnas, LPKTS tremties ir rezistencijos muziejaus istorikas Kęstutis Kasparas, knygos "Lietuvos karas" autorius. Ta knyga - faktinė medžiaga apie kovas už laisvę.
Klaipėdos teatro aktorius Rytis Veverskis, majoro P.Veverskio sūnus, uždegė simbolinę atminimo žvakelę. LLKS prezidiumo pirmininkas dim. kpt. Jonas Čeponis priminė, "kad Lietuvos mokyklų klasėse kabėjo kryžiai, jaunimas žinojo, kas yra Tėvynės meilė".
Atkuriant Lietuvos kariuomenę, svarų indėlį įnešė pulkininkas B.Vizbaras. Kauno KOP pulkininkas V.Patašius sakė, kad LLA kovinė dvasia, kovojant už nepriklausomybę, visada primena mums visiems, kad reikiamu momentu turime būti pasirengę ginti savo valstybę, jos suverenumą.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kaunas

© 2002 "XXI amžius"