Jėzuitas, Estijos katalikų arkivyskupas ir kankinys
Pusę šimtmečio nieko nežinota apie
vokiečių jėzuito ir vėlesnio Estijos katalikų arkivyskupo Eduardo
Profitlicho likimą. Tik po Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991
metų rugpjūtį paaiškėjo, kas atsitiko po arkivyskupo suėmimo 1941
m. birželio 27 d. Vasario 22 dieną sukanka šio mažai žinomo tikėjimo
liudytojo, jau įrašyto į Katalikų Bažnyčios martirologą, 60-osios
mirties metinės.
Eduardas Profitlichas gimė 1890 m. rugsėjo 11 d. Biresdorfo vietovėje
prie Reino. Kaip ir jo brolis, Eduardas norėjo tapti jėzuitu.
Tačiau tėvai manė, kad jis, būdamas dieceziniu kunigu, labiau
parems juos senatvėje, todėl pirmiausia stojo į Tryro kunigų seminariją.
Ten besimokydamas slapta nuo tėvų išlaikė patikrinimo egzaminus
į Jėzuitų vienuoliją. Pagaliau prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam
karui, 1914 metais, tėvai leido jam stoti į noviciatą. Iki 1916
metų, kai buvo pašauktas į karo tarnybą, studijavo Jėzuitų aukštojoje
mokykloje Olandijos mieste Valkenburge.
1922 metų kovą buvo įšventintas diakonu ir tų pačių metų rugpjūtį
gavo kunigystės šventimus. Nusprendęs vėliau imtis sielovados
Rusijoje, tam rengėsi studijuodamas Krokuvoje (Lenkija), kur apgynė
filosofijos ir teologijos disertacijas. Komunistams įsiviešpatavus
Rusijoje, jėzuitai ten darbuotis negalėjo, todėl kunigas E.Profitlichas
kurį laiką tarnavo aukštutinės Silezijos mieste Opolėje, vėliau
buvo lenkų sielovadininku Hamburge, o 1930 metais išvyko į Taliną.
Nuo reformacijos laikų Estijos sostinė buvo protestantiškas miestas.
Tėvas E.Profitlichas norėjo atnaujinti apmirusį Katalikų Bažnyčios
gyvenimą. Tai buvo nelengvas uždavinys, nes Estijoje katalikų
buvo nedaug, jie priklausė skirtingoms etninėms grupėms ir buvo
išsibarstę po visą šalį. Tačiau atkaklūs atkūrimo darbai pradėjo
duoti vaisių. 1931 metais buvo įkurta Estijos katalikų apaštalinė
administratūra ir jos vadovu paskirtas tėvas E.Profitlichas. Naujas
juridinis statusas padėjo stiprėti Katalikų Bažnyčiai Estijoje.
Apaštalinis administratorius ypač rūpinosi religiniu jaunimo švietimu
ir sielovada, susikūrusių naujų katalikų bendruomenių teisinėmis
garantijomis. Popiežius Pijus XI įvertino šiuos E.Profitlicho
darbus ir suteikė jam arkivyskupo titulą. 1936 metais įvyko jo
konsekravimas. Taip pirmą kartą nuo Reformacijos laikų Estija
vėl turėjo savo katalikų vyskupą.
* * *
Tačiau sėkmingi Bažnyčios atstatymo
darbai buvo visiškai nutraukti 1940-ųjų birželį: sovietų kariuomenė
okupavo Baltijos valstybes, jos buvo aneksuotos ir prijungtos
prie Sovietų Sąjungos. Komunistai pradėjo tikinčiuosius persekioti
ir tremti. Deportavimas į Sibirą grėsė ir arkivyskupui E.Profitlichui,
tačiau jis nenorėjo klausyti jėzuitų vadovų raginimų grįžti į
Vokietiją, kol dar buvo tokia galimybė pagal Hitlerio ir Stalino
susitarimą dėl laisvo vokiečių išvykimo iš Baltijos šalių. Kita
vertus, arkivyskupas nesiekė veikti savo nuožiūra, bet norėjo
būti klusnus Popiežiui. Tačiau Šventasis Tėvas jam davė ženklą,
kad suteikia apsisprendimo laisvę. Šios žinios sustiprintas, arkivyskupas
liko su savo tikinčiaisiais Estijoje, nusprendęs priimti bet kokį
likimą ir net kankinystę.
Persekiojimai netrukus peraugo į tikrą terorą: 60 tūkstančių žmonių
buvo suimta, ištremta, buvo kankinami ar net nužudyti. Prasidėjus
nacių Vokietijos ir stalinistinės sovietų imperijos karui, raudonieji
okupantai 1941 metų birželio pabaigoje suėmė ir arkivyskupą E.Profitlichą.
Nujausdamas savo liūdną lemtį, ganytojas iš anksto pasiųstame
laiške artimiesiems į Vokietiją rašė: "Aš žinau, kad Dievas
visada bus su manim. Ir todėl viskas bus gerai".
Beveik 50 metų visiškai nieko nežinota apie arkivyskupo likimą.
Iki praėjusio dešimtmečio pradžios visi jo giminių užklausimai
liko be atsako. Daug kas paaiškėjo tik po komunistų režimo žlugimo
Estijoje, kai atsirado galimybė susipažinti su saugumo archyvais.
Iš tardymo protokolų, liudininkų pasisakymų bei teismo dokumentų
matyti, kad 1941 metais arkivyskupas E.Profitlichas buvo apkaltintas
"antisovietine agitacija", tuo, kad jo pamoksluose skleidžiama
"neapykanta sovietų valdžiai ir komunistų partijai".
Buvo kaltinamas ir šnipinėjimu. Arkivyskupas atmetė šiuos kaltinimus,
pabrėždamas, kad jis yra pašauktas "klausyti ne bedievių,
bet Bažnyčios, ir tai nėra kokia nors propaganda, bet tiesa".
1941 m. lapkričio 21 d. ganytojas buvo nuteistas penkeriems metams
tremties ir darbo lageriuose, o vėliau buvo nuteistas mirti sušaudant.
Kaip ir dešimt tūkstančių kitų estų, jis buvo deportuotas į Rusiją.
Paskutiniame laiške arkivyskupas E.Profitlichas prašė savo bendruomenių
maldų, kad "Viešpats ir ateityje neatsakytų malonių"
vykdant "aukščiausią ir švenčiausią pašaukimą", paskiriant
"visas gyvenimo jėgas Kristui ir Jo karalystei", o "jeigu
bus tokia Jo šventa valia, tai paaukojant ir savo gyvybę".
Jis pridėjo: "Tai būtų gražiausia mano gyvenimo baigtis".
Visiškai išsekęs, arkivyskupas dar prieš numatytą egzekuciją mirė
Kirovo konclageryje 1942 m. vasario 22 d. Šiandien šį vokiečių
jėzuitą ir jo apsisprendimą kentėti kartu su Estijos žmonėmis
primena Taline pastatytas paminklinis akmuo.
KNA
© 2002 "XXI amžius"