| 
     
      
         
           
             
              Karalienė ir Bažnyčios vadovė 
              Prieš 50 metų į sostą įžengė Elžbieta II 
              1952 m. vasario 6 d., mirus Didžiosios 
                Britanijos karaliui Jurgiui VI, monarcho titulą paveldėjo jo 25-metė 
                duktė. Elžbieta II jau 50 metų stoikiškai vykdo valstybės vadovės 
                pareigas. Per tą pusės amžiaus laikotarpį subyrėjo didžioji britų 
                imperija, keitėsi visuomenės nuostatos, o karalienės šeimos nariai 
                tapo bulvarinės spaudos taikiniu. 
                "Karalius mirė. Tegyvuoja karalienė!" - buvo prieš penkis 
                dešimtmečius skelbiama Jungtinėje Karalystėje ir Britų Sandraugos 
                šalyse. Žinia apie tėvo, karaliaus Jurgio VI, mirtį jauną princesę 
                pasiekė jai keliaujant su šeima po Afrikos šalį Keniją. Ji perėmė 
                sostą, o netrukus, 1952-ųjų rudenį, pirmą kartą pradėjo Didžiosios 
                Britanijos parlamento posėdį. Toks yra konstitucinio monarcho 
                vaidmuo: kiekvienais metais parlamento sesijos pradžioje monotonišku 
                balsu, be pritarimo ar atmetimo ženklų perskaityti šalies vyriausybės 
                parengtą programinę kalbą. Elžbieta II per praėjusius 50 metų 
                šias kalbas jau pateikė perskaityti dešimčiai skirtingų premjerų, 
                pradedant Vinstonu Čerčiliu ir baigiant dabartiniu vyriausybės 
                vadovu Toniu Bleiru. Vadinasi, Didžiosios Britanijos karalienė 
                valdo, bet neviešpatauja, kaip dažniausiai girdime apibūdinant 
                jos simbolinį vaidmenį valstybėje. 
               
           | 
          
             
                
              Karalienė Elzbieta II prie vieno savo pirmtakų 
                Jurgio III, karaliavusio net 59-erius metus (1760-1820), portreto 
                Bekingemo rūmuose 
               
           | 
         
         
           
             
           | 
         
       
      
         
           
             
              Olimpinėse žaidynėse sportininkams 
                padeda ir kapelionai 
              Kai Austrijos olimpinės rinktinės 
                sportininkai išsirengė į Solt Leik Sityje (JAV, Jutos valstija) 
                vasario 8-24 dienomis vykstančias Žiemos olimpines žaidynes, juos, 
                kaip visada, lydėjo "olimpinis kapelionas" salezietis 
                kunigas Bernardas Majeris. Pažymėtina, kad tai jau vienuoliktoji 
                olimpiada, kai austrų sportininkų sielovada rūpinasi būtent tėvas 
                B.Majeris. Galima sakyti, kad jis pralenkė visus olimpinėse žaidynėse 
                dalyvavusiųjų rekordus, nes, pavyzdžiui, iš aktyvių sportininkų 
                šiuo atžvilgiu didžiausiais pasiekimais gali didžiuotis rogučių 
                varžybose dalyvaujantis Markulas Prokas, kuris olimpinėse žaidynėse 
                dalyvauja jau šeštą kartą. Dvi savaites 97 austrų sportininkų 
                dvasiniais reikalais besirūpinantis kunigas B.Majeris neseniai 
                buvo pagerbtas Austrijos olimpinio komiteto garbės naryste. 
             
             | 
         
         
           
             
           | 
         
       
      
     |