Nei žuvis, nei mėsa
              Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu 
                -
                Nuo Volgos mužikai ateis, 
                Už nebūtas skolas be derybų draugingų
                Nustums mus nuo žemės pečiais...
              Maironis
              Tenka prisipažinti, jog pačiam 
                neteko skaityti spaudoje šių mūsų didžiojo tautos dainiaus eilučių, 
                tačiau žinoma literatūrologė žadėjo atnešti net jų rankraštinę 
                faksimilę. Tai, žinoma, ne taip jau ir svarbu. Maironis rašė šiuos 
                žodžius dar anos nepriklausomybės priešaušryje, anos carinės okupacijos 
                metais, kuri, beje, buvo nepalyginamai švelnesnė nei sovietų okupacijos 
                geležiniai pančiai, neatpažįstamai suluošinę tautos dvasią. Jeigu 
                istorikai beveik ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja carinių 
                kolaborantų pavardes, tai dabar tokių - tūkstančiai. Jeigu po 
                pirmojo neokomunistų atėjimo 1992 metų rudenį dar nebuvo taip 
                akiplėšiškai demonstruojamas buvusiųjų sugrįžimas, tai dabar tai 
                tapo "tautos gelbėjimo" šaukliais pasiskelbusiųjų politika, 
                primenanti 1940 metų jų pirmtakų vykdytą valstybės griovimą.