Nei žuvis, nei mėsa
Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu
-
Nuo Volgos mužikai ateis,
Už nebūtas skolas be derybų draugingų
Nustums mus nuo žemės pečiais...
Maironis
Tenka prisipažinti, jog pačiam
neteko skaityti spaudoje šių mūsų didžiojo tautos dainiaus eilučių,
tačiau žinoma literatūrologė žadėjo atnešti net jų rankraštinę
faksimilę. Tai, žinoma, ne taip jau ir svarbu. Maironis rašė šiuos
žodžius dar anos nepriklausomybės priešaušryje, anos carinės okupacijos
metais, kuri, beje, buvo nepalyginamai švelnesnė nei sovietų okupacijos
geležiniai pančiai, neatpažįstamai suluošinę tautos dvasią. Jeigu
istorikai beveik ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja carinių
kolaborantų pavardes, tai dabar tokių - tūkstančiai. Jeigu po
pirmojo neokomunistų atėjimo 1992 metų rudenį dar nebuvo taip
akiplėšiškai demonstruojamas buvusiųjų sugrįžimas, tai dabar tai
tapo "tautos gelbėjimo" šaukliais pasiskelbusiųjų politika,
primenanti 1940 metų jų pirmtakų vykdytą valstybės griovimą.