Vilkaviškio Katedra sukvietė į naujojo vyskupo ingresą

Vasario 10 dieną Vilkaviškio vyskupo ordinaro pareigas pradėjo eiti vyskupas Rimantas Norvila. 12 valandą Vilkaviškio Katedroje įvyko vyskupo R.Norvilos ingresas. Gimęs 1957 metais, vyskupas R.Norvila yra jauniausias Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupas ir vienuolik-tasis ganytojas vyskupijos vyskupų ir valdytojų sąraše.
1986 metais jis įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, dirbo vikaru Kauno Arkikatedroje, Šv.Juozapo bei Prisikėlimo bažnyčiose. 1993 metais paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu, 1995 metais išvyko studijuoti į Romą, kur Popiežiškajame šv.Tomo universitete įgijo teologijos licenciato laipsnį. Vyskupu konsekruotas 1997 metais. 1997-2001 m. - Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1999-aisiais paskirtas Kauno arkivyskupo generalvikaru.

Vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, perduoda pareigas savo įpėdiniui Rimantui Norvilai. Kairėje - prel. Vytautas Gustaitis, dešinėje - arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Sausio 1-osios lemtis

Sausio 1-ąją kunigystės 10-metį paminėjęs Kaišiadorių dekanas Žiežmarių klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius metų sandūrą visada prisimena ne vien kaip savo šventimų, bet ir apsisprendimo dieną. O vienas jo gimtadienis gruodžio 31-ąją, kurį praleido tarnaudamas sovietinėje armijoje, leido suprasti, kas yra stiprios dvasios žmogus ir kokia yra jo paties gyvenimo prasmė.

Ne gydytojas, o mėsos išpjaustytojas

Baigęs Gelvonų (Širvintų r.) vidurinę mokyklą, R.Jurkevičius vylėsi įgyti tokią specialybę, kad galėtų dirbti su žmonėmis, todėl stojo studijuoti medicinos. Pritrūkus pusės balo, įstoti nepavyko. Teko labai išgyventi, netgi buvo gėda, kad nepasiekė savo tikslo. Tada, kad nereikėtų eiti į armiją be specialybės, Vilniaus 31-ojoje profesinėje mokykloje įgijo mėsos išpjaustytojo specialybę ir kelis mėnesius dirbo Vilniaus mėsos kombinate, taigi, atrodė, jog tarnauti būsią lengviau - virėjo darbas garantuotas.

Kaišiadorių dekanas Žiežmarių klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius

Karalienė ir Bažnyčios vadovė

Prieš 50 metų į sostą įžengė Elžbieta II

1952 m. vasario 6 d., mirus Didžiosios Britanijos karaliui Jurgiui VI, monarcho titulą paveldėjo jo 25-metė duktė. Elžbieta II jau 50 metų stoikiškai vykdo valstybės vadovės pareigas. Per tą pusės amžiaus laikotarpį subyrėjo didžioji britų imperija, keitėsi visuomenės nuostatos, o karalienės šeimos nariai tapo bulvarinės spaudos taikiniu.
"Karalius mirė. Tegyvuoja karalienė!" - buvo prieš penkis dešimtmečius skelbiama Jungtinėje Karalystėje ir Britų Sandraugos šalyse. Žinia apie tėvo, karaliaus Jurgio VI, mirtį jauną princesę pasiekė jai keliaujant su šeima po Afrikos šalį Keniją. Ji perėmė sostą, o netrukus, 1952-ųjų rudenį, pirmą kartą pradėjo Didžiosios Britanijos parlamento posėdį. Toks yra konstitucinio monarcho vaidmuo: kiekvienais metais parlamento sesijos pradžioje monotonišku balsu, be pritarimo ar atmetimo ženklų perskaityti šalies vyriausybės parengtą programinę kalbą. Elžbieta II per praėjusius 50 metų šias kalbas jau pateikė perskaityti dešimčiai skirtingų premjerų, pradedant Vinstonu Čerčiliu ir baigiant dabartiniu vyriausybės vadovu Toniu Bleiru. Vadinasi, Didžiosios Britanijos karalienė valdo, bet neviešpatauja, kaip dažniausiai girdime apibūdinant jos simbolinį vaidmenį valstybėje.

Karalienė Elzbieta II prie vieno savo pirmtakų Jurgio III, karaliavusio net 59-erius metus (1760-1820), portreto Bekingemo rūmuose

Olimpinėse žaidynėse sportininkams padeda ir kapelionai

Kai Austrijos olimpinės rinktinės sportininkai išsirengė į Solt Leik Sityje (JAV, Jutos valstija) vasario 8-24 dienomis vykstančias Žiemos olimpines žaidynes, juos, kaip visada, lydėjo "olimpinis kapelionas" salezietis kunigas Bernardas Majeris. Pažymėtina, kad tai jau vienuoliktoji olimpiada, kai austrų sportininkų sielovada rūpinasi būtent tėvas B.Majeris. Galima sakyti, kad jis pralenkė visus olimpinėse žaidynėse dalyvavusiųjų rekordus, nes, pavyzdžiui, iš aktyvių sportininkų šiuo atžvilgiu didžiausiais pasiekimais gali didžiuotis rogučių varžybose dalyvaujantis Markulas Prokas, kuris olimpinėse žaidynėse dalyvauja jau šeštą kartą. Dvi savaites 97 austrų sportininkų dvasiniais reikalais besirūpinantis kunigas B.Majeris neseniai buvo pagerbtas Austrijos olimpinio komiteto garbės naryste.

Nei žuvis, nei mėsa

Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu -
Nuo Volgos mužikai ateis,
Už nebūtas skolas be derybų draugingų
Nustums mus nuo žemės pečiais...

Maironis

Tenka prisipažinti, jog pačiam neteko skaityti spaudoje šių mūsų didžiojo tautos dainiaus eilučių, tačiau žinoma literatūrologė žadėjo atnešti net jų rankraštinę faksimilę. Tai, žinoma, ne taip jau ir svarbu. Maironis rašė šiuos žodžius dar anos nepriklausomybės priešaušryje, anos carinės okupacijos metais, kuri, beje, buvo nepalyginamai švelnesnė nei sovietų okupacijos geležiniai pančiai, neatpažįstamai suluošinę tautos dvasią. Jeigu istorikai beveik ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja carinių kolaborantų pavardes, tai dabar tokių - tūkstančiai. Jeigu po pirmojo neokomunistų atėjimo 1992 metų rudenį dar nebuvo taip akiplėšiškai demonstruojamas buvusiųjų sugrįžimas, tai dabar tai tapo "tautos gelbėjimo" šaukliais pasiskelbusiųjų politika, primenanti 1940 metų jų pirmtakų vykdytą valstybės griovimą.