Nei žuvis, nei mėsa
Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu
-
Nuo Volgos mužikai ateis,
Už nebūtas skolas be derybų draugingų
Nustums mus nuo žemės pečiais...
Maironis
Tenka prisipažinti, jog pačiam
neteko skaityti spaudoje šių mūsų didžiojo tautos dainiaus eilučių,
tačiau žinoma literatūrologė žadėjo atnešti net jų rankraštinę
faksimilę. Tai, žinoma, ne taip jau ir svarbu. Maironis rašė šiuos
žodžius dar anos nepriklausomybės priešaušryje, anos carinės okupacijos
metais, kuri, beje, buvo nepalyginamai švelnesnė nei sovietų okupacijos
geležiniai pančiai, neatpažįstamai suluošinę tautos dvasią. Jeigu
istorikai beveik ant vienos rankos pirštų suskaičiuoja carinių
kolaborantų pavardes, tai dabar tokių - tūkstančiai. Jeigu po
pirmojo neokomunistų atėjimo 1992 metų rudenį dar nebuvo taip
akiplėšiškai demonstruojamas buvusiųjų sugrįžimas, tai dabar tai
tapo "tautos gelbėjimo" šaukliais pasiskelbusiųjų politika,
primenanti 1940 metų jų pirmtakų vykdytą valstybės griovimą. Kai
dėl "mužikų nuo Volgos", tai jų akiplėšiškumas jau peržengė
visas ribas. Kitas dalykas - vietinės mafijos struktūros, glaudžiai
susijusios su Rusijos nusikalstamo pasaulio vadeivomis. O tos
struktūros yra Kremliaus valdančiojo klano dalis. Gal todėl rusiškoji
Lietuvos spauda niekad nemini savo tautiečių pavardžių, įkliuvusių
į atšipusios teisėtvarkos nagus. Tiesa, įkliūva tik smulkios žuvelės.
Rusų mafijos rykliai Lietuvos sostinėje pusdykiai superka didžiausius
objektus ir dar tuo didžiuojasi. Be jokių apribojimų gavę Lietuvos
pilietybę vadinamieji rusakalbiai savo spaudoje visaip dergia
ir niekina Lietuvos valstybę. Tik, žinoma, nepamiršdami pamokyti
vadinamųjų socialdemokratų vadą, kaip jis turi ir privalo elgtis
tuo ar kitu klausimu. O ką jau kalbėti apie "rusakalbius"
Seimo narius, pakliuvusius į parlamentą pagal neokomunistų sąrašą.
Antai seimūnas V.Orechovas po sausio 13-ąją savo bute vykusio
baliaus (koks sutapimas!), tariamai pardavus kažkokias jo firmos
akcijas, pasigedo beveik 29 tūkstančių dolerių, kuriuos jo svečiai
esą ištraukę iš koridoriuje kabėjusios striukės kišenės. Tačiau
jau kitą dieną V.Orechovas pareiškė dėl vagystės nesikreipsiąs
į policiją. Nesvarbu, kad pavogta ar nepavogta pinigų suma prilygsta
beveik visam ketverių metų kadencijos V.Orechovo atlyginimui.
Teisingai "Lietuvos ryto" politikos apžvalgininkas Rimvydas
Valatka perfrazavo Seimūno mintis: "Mat juos šunes, tuos
pinigus, į policiją aš nesikreipsiu, nes nenoriu, jog išaiškėtų,
su kuo namuose gėriau sausio 13-ąją".
Dėl šito skandalo nė piršto nepajudino Seimo Etikos komisijos
pirmininkas, V.Orechovo bendrapartietis A.Salamakinas. Kodėl gi
Rusų sąjungos veikėjas nesikreipė į policiją, jeigu iš tiesų iš
jo pavogė pinigus sugėrovai? Matyt, buvo ką slėpti. Gal buvo lėbauta,
kad ir su Rusijos ambasados antruoju sekretoriumi Jusčenkovu,
kuris, praėjus dviem dienoms po V.Orechovo baliaus, su rožėmis
sutiko iš kalėjimo paleistą valstybės nusikaltėlį J.Jermalavičių,
pavadindamas jį "garbingu Rusijos piliečiu". Ir ką gi!
Nei Premjeras, nei Užsienio reikalų ministerija nepralemeno nė
žodžio prieš tokį Rusijos diplomato akibrokštą. Atvirkščiai, tą
pačią dieną, kai aukštas Maskvos diplomatas tyčiojosi iš Sausio
13-ąją žuvusiųjų, užsienio reikalų ministras A.Valionis mindžiukavo
prie "Gazprom" bosų durų, laukdamas audiencijos pas
Rusijos koncerno vadą. Taip pat nuolankiai aiškinosi Kremliaus
vadams dėl numatomų vizų Karaliaučiaus gyventojams. Beje, aukštieji
Lietuvos pareigūnai kaip ugnies bijo minėti žodį "Karaliaučius".
Okupuotam kraštui primestas Stalino pastumdėlio vardas mūsų neokomunistams
tebėra šventas kaip ir Rusijos imperininkams. Mūsų užsienio reikalų
ministras nė žodeliu neužtarė net Rusijos apkaltintų vagimis ir
sukčiais Lietuvos vežėjų. Niekas neneigia, kad dalis tų vežėjų,
susijusių su tos pačios Rusijos muitininkais, iš tiesų "šmugeliavo",
tačiau visi kiti sąžiningai dirba savo darbą. Nesigirdėjo ir Lietuvos
politinių partijų (išskyrus konservatorius) pareiškimų mūsų vežėjų
diskriminavimo klausimu. Užtat pareiškimų, nukreiptų prieš Europos
Sąjungą, - per akis. Gaila, kad vieninteliu dešiniųjų jėgų lyderiu
apsiskelbęs kandidatas į prezidentus K.Bobelis tampa pagrindiniu
stojimo į ES priešininku. Praėjusią savaitę Kaune vykusioje Lietuvos
krikščionių demokratų jaunimo lygos seminare, skirtame aptarti
Lietuvos interesus euroatlantinės integracijos procesuose, K.Bobelis
tiesiog netilpo savo kailyje, piktindamasis Lietuvos derybininkais
su ES, kurie atseit nereikalauja suteikti finansinę pagalbą mūsų
žemdirbiams. "Dešinysis" politikas užsipuolė numatytą
Konstitucijos pataisą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, netgi
savo epitetais pralenkdamas aršiausių neokomunistų postringavimus
tuo klausimu. Dar kartą akivaizdžiai įrodyta, jog K.Bobelis -
dar viena komunistų korta būsimuosiuose prezidento rinkimuose.
Juk iš tiesų negali žinoti, ką rinkimuose nuspręs neprognozuojamų
nupilietintų rinkėjų dauguma. Mat pagal "Baltijos tyrimus"
ar "Vilmorus", K.Bobelis lipa ant kulnų net pačiam didžiajam
gelbėtojui, jau nekalbant apie Seimo Pirmininką. Todėl tokie pretendento
į prezidentus pareiškimai prieš Lietuvos stojimą į ES padaryti
pačiu patogiausiu momentu.
Kai K.Bobelis dėstė savo išmintį
apie tariamai nepakankamą Lietuvos interesų gynimą, sostinės "Karolinos"
viešbutyje, priklausančiame garsiam KGB veikėjui, vyko "istorinis"
trečiasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas. Vyko
pagal visas geriausias SSKP suvažiavimų tradicijas. Partijos pirmininkas
A.Paulauskas gyrėsi savo sukurtos partijos nuopelnais Lietuvai.
Ypač džiaugėsi, jog į partijos gretas įsiliejo net du ministrai
- sveikatos apsaugos ministras R.Dobrovolskis ir socialinės apsaugos
ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Juokingiausia, kad A.Paulauskas
paragino savo partiečius griežčiau bausti nusižengusius valdininkus.
Tai iš tiesų buvo fantastika! Juk tame pačiame "istoriniame"
suvažiavime į partijos tarybą buvo išrinktas ne kas kitas, o skandalingasis
Šilutės rajono meras A.Balčytis, kuris visai neseniai netgi buvo
pašalintas iš A.Paulausko partijos už piktnaudžiavimą valdžia,
kai pasiskyrė savo įmonei didelius pinigus už tariamai padarytą
uragano "Anatolijus" žalą. Aišku, tai menkniekis, palyginus
su tuo, kiek milijonų nuostolių Lietuvos biudžetui padarė nemokantys
mokesčių oligarchai. Kam atstovauja vadinamieji socialliberalai,
galima spręsti iš to, jog į partijos tarybą išrinktas būsimasis
A.Paulausko pavaduotojas V.Pliusnis, vienas iš garsiosios Vakarų
Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos atstovų.
Didžiausią A.Paulausko partiečių susidomėjimą sukėlė vyresniojo
koalicijos brolio premjero A.Brazausko kalba. Jis auklėjo dar
nesusipratusius valdžios ištroškusius jaunesniojo partnerio ir
statytinio bičiulius nesiveržti stačia galva valdžion, nes vietų
visiems vis tiek neužteks. Tuo labiau kad pirmiausia į kėdes bus
susodinti Premjero bendražygiai ir rėmėjai. A.Brazauskas šįkart
atskleidė visus savo planus, kas visiškai nebūdinga neokomunistams,
ypač jų centro komitetui. Premjeras aiškiai nurodė generalinę
liniją, jog partijos, kurios renkamos vieną kadenciją, yra ne
partijos, o žmonių sambūris. "Mums tokių rezultatų nereikia",
- pabrėžė A.Brazauskas ir pridūrė, jog neokomunistams būtina "matyti
horizontą" ne vieną kadenciją. Aiškiau nepasakysi.
Beje, kalbėdamas apie "žmonių sambūrį", Premjeras pirmiausia
turėjo galvoje besiblaškančius liberalus. Nors galėjo to ir nesakyti.
Juk atsiskyręs buvęs dukart "širdžių premjeras" R.Paksas
beveik be užuolankų pareiškė, kad jo grupuotė nebus opozicijoje
dabartinei Seimo daugumai. Žodžiu, irgi savas. Na, o su besispyriojančiu
E.Gentvilu irgi bus susitvarkyta.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2002 "XXI amžius"