Krikščionių demokratų partijos link
Apie Krikščionių demokratų partijos
veiklą gal per anksti kalbėti, tai tik užsiminsiu apie tos veiklos
prieigas.
Krikščionių demokratų partijos padėtis yra, man atrodo, net labai
gera, nes liko pats branduolys, o kiti - konformizmų, valdžios,
pinigų mėgėjai - išlėkė pas "susijungusiuosius" ar kur
kitur. Gal ir geras toks "apsivalymas"? K.Bobelio vadinamieji
krikščionys įteisino neaiškų pavadinimą - Lietuvos krikščionys
demokratai.
Kaip ir pasaulyje, pas mus partijoms svarbiausia idėjomis vilioti
rinkėjus. Ir ankstesnioji kur kas didesnė LKDP atrodė nekaip,
nes buvo panaši į kitas. Labai man nepatiko, kaip prieš jungimąsi
"Apžvalgoje" ir kitur buvo kalbama apie LKDP jungimąsi
su dabartine KDS - Krikščionių demokratų sąjunga. Visos, tą galima
pabrėžti, kalbos ir diskusijos buvo tik apie struktūrą, persistruktūrizavimą
partijai ir sąjungai susijungus, kažkoks vienas skubėjimas, tik
būsimas rinkėjų gaudymas. Tai iš esmės visai niekuo nesiskyrė
nuo socialdemokratų ir LDDP kalbų apie jų jungimąsi. Juos, komunistus,
kairiuosius, galima suprasti, nes dėl savų interesų jiems tik
valdžia ir terūpi. O dėl valdžios, tai būtų gerai, kad joje padaugėtų
dešiniųjų, kurie taptų atsvara kairiesiems. Kad taip šiandien
nėra, ką padarysi, tačiau krikščionims demokratams bent dabar
metas galvoti, kaip atnaujinti partijos veiklą taip, kad ji Lietuvoje
esamą situaciją imtų keisti į gerąją pusę. Būtent dabar taip "gobšiai"
apgalvoti ir siūlyti veiklą Lietuvos katalikams yra palanki padėtis
likusioje partijoje. Norint viską galima padaryti. Jei nepavyktų
greitai ką pasukti, tuomet būtų ruošiama dirva ateičiai: paruošimas
yra daugiau už pačią veiklą.
Aš apskritai nebuvau linkęs dalyvauti partijos veikloje, politikoje
ir LKDP nepriklausiau, nes jos veikla buvo tokia pat kaip ir kitų
partijų, išsiskirdavo gal krikščioniškų datų minėjimu, žinoma
pozicija už Lietuvą. Kiek daugiau padaryti šitai partijai buvo
kažin ar įmanoma. Balsuoti buvo geriau už galingesnę konservatorių
partiją. Gal nesuklysiu sakydamas, kad išsivaikščiojo kas netinkami,
kažkokie greitos sėkmės mėgėjai. Vieni tempdavo vežimą priekin,
o kiti - į šoną, gal treti - ir atgal. Kurie netiko, nesikentė,
tie ir išėjo atvirai.
Pažiūrėkime, ką turėtų veikti krikščionių demokratų partija. Sovietinis
paveldas nepalankus normaliam žmonių gyvenimui Lietuvoje. Todėl
jį reikia keisti, kad ir po truputį, bet greičiausiai tą reikėtų
daryti politikos srityje. Rašytojas Jurgis Kunčinas, kai darbavosi
"Valstiečių laikraštyje", kaip benagrinėjo padėtį Lietuvoje,
priėjo prie išvados, kad gal tik katalikai gali kažką pakeisti.
Pasaulis suskaldytas, Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Šiuolaikinio
pasaulio vertybės priešiškos žmogaus vidui, jo laimingam atsiskleidimui,
taigi labiausiai ir Bažnyčiai, kuri yra žmogaus vedlė. Lietuvoje
antivertybės taip išplitusios, kad griauna ir valstybę. Vilniuje
ant Žaliojo tilto buvo parašyta, aišku, visada protestuojančio
prieš neteisybes jaunimo balso: "Šizofrenikai suskaldė pasaulį".
Žmogus irgi skaldomas - televizoriaus nekokių vaizdų ir pan. -
taip naikinamas, valstybei irgi pavojai iš vidaus. Atrodo, galima
išeitį rasti - Krikščionių demokratų partija įnešinėtų iš krikščionybės
normalias vertybes per politiką, galop į žmogų. Krikščionys demokratai
buvo priversti įsijungti į vadinamąją pasaulietišką padėtį. Štai
Vokietijoje jie valdė ilgą laiką, tik ar įnešė gerų vertybių?
Taigi apskritai reikėtų, kad KDP būtų kitokia, veiksminga, ne
sujungtų Bažnyčią ir pasaulį jo neperkeitus, tai beprasmiška,
o kad skleistų normaliąsias vertybes.
Reikėtų dabar sukurti tokią KDP. Ji turi būti patikima, lanksti,
palengva įtvirtinanti savo galią prieš visur įsigalėjusią korupciją
ir pan., kad būtų atsvara blogiui ir dar keistų pačią padėtį Lietuvoje.
Gal dažniau turėtų pasisakyti kunigai?
Tikintys pasauliečiai, kurie bent politiškai patikimiausi, arčiausiai
bažnyčios, gali pradėti veiklą savo parapijoje. Padėtis Lietuvoje
tokia, kad be krikščioniško gylio kažin ar galima pradėti keisti
padėtį. Katalikų sąmoningas ėjimas į politiką gali netgi viską
pakeisti, nes parapija jau savaime bendruomenė, žmonės gerai vieni
kitus pažįsta ir Katalikų Bažnyčia yra apaštališka. Kas kitas
pakeis padėtį į gerąją pusę? Kas lanko bažnyčią, turėtų būti pasiruošęs
dalelę savo laiko paskirti pilietinei, politinei veiklai.
Vytautas Balys ŠTUKĖNAS
© 2002 "XXI amžius"