Krikščionių demokratų partijos link
              Apie Krikščionių demokratų partijos 
                veiklą gal per anksti kalbėti, tai tik užsiminsiu apie tos veiklos 
                prieigas. 
                Krikščionių demokratų partijos padėtis yra, man atrodo, net labai 
                gera, nes liko pats branduolys, o kiti - konformizmų, valdžios, 
                pinigų mėgėjai - išlėkė pas "susijungusiuosius" ar kur 
                kitur. Gal ir geras toks "apsivalymas"? K.Bobelio vadinamieji 
                krikščionys įteisino neaiškų pavadinimą - Lietuvos krikščionys 
                demokratai.
                Kaip ir pasaulyje, pas mus partijoms svarbiausia idėjomis vilioti 
                rinkėjus. Ir ankstesnioji kur kas didesnė LKDP atrodė nekaip, 
                nes buvo panaši į kitas. Labai man nepatiko, kaip prieš jungimąsi 
                "Apžvalgoje" ir kitur buvo kalbama apie LKDP jungimąsi 
                su dabartine KDS - Krikščionių demokratų sąjunga. Visos, tą galima 
                pabrėžti, kalbos ir diskusijos buvo tik apie struktūrą, persistruktūrizavimą 
                partijai ir sąjungai susijungus, kažkoks vienas skubėjimas, tik 
                būsimas rinkėjų gaudymas. Tai iš esmės visai niekuo nesiskyrė 
                nuo socialdemokratų ir LDDP kalbų apie jų jungimąsi. Juos, komunistus, 
                kairiuosius, galima suprasti, nes dėl savų interesų jiems tik 
                valdžia ir terūpi. O dėl valdžios, tai būtų gerai, kad joje padaugėtų 
                dešiniųjų, kurie taptų atsvara kairiesiems. Kad taip šiandien 
                nėra, ką padarysi, tačiau krikščionims demokratams bent dabar 
                metas galvoti, kaip atnaujinti partijos veiklą taip, kad ji Lietuvoje 
                esamą situaciją imtų keisti į gerąją pusę. Būtent dabar taip "gobšiai" 
                apgalvoti ir siūlyti veiklą Lietuvos katalikams yra palanki padėtis 
                likusioje partijoje. Norint viską galima padaryti. Jei nepavyktų 
                greitai ką pasukti, tuomet būtų ruošiama dirva ateičiai: paruošimas 
                yra daugiau už pačią veiklą. 
                Aš apskritai nebuvau linkęs dalyvauti partijos veikloje, politikoje 
                ir LKDP nepriklausiau, nes jos veikla buvo tokia pat kaip ir kitų 
                partijų, išsiskirdavo gal krikščioniškų datų minėjimu, žinoma 
                pozicija už Lietuvą. Kiek daugiau padaryti šitai partijai buvo 
                kažin ar įmanoma. Balsuoti buvo geriau už galingesnę konservatorių 
                partiją. Gal nesuklysiu sakydamas, kad išsivaikščiojo kas netinkami, 
                kažkokie greitos sėkmės mėgėjai. Vieni tempdavo vežimą priekin, 
                o kiti - į šoną, gal treti - ir atgal. Kurie netiko, nesikentė, 
                tie ir išėjo atvirai.
                Pažiūrėkime, ką turėtų veikti krikščionių demokratų partija. Sovietinis 
                paveldas nepalankus normaliam žmonių gyvenimui Lietuvoje. Todėl 
                jį reikia keisti, kad ir po truputį, bet greičiausiai tą reikėtų 
                daryti politikos srityje. Rašytojas Jurgis Kunčinas, kai darbavosi 
                "Valstiečių laikraštyje", kaip benagrinėjo padėtį Lietuvoje, 
                priėjo prie išvados, kad gal tik katalikai gali kažką pakeisti.
                Pasaulis suskaldytas, Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Šiuolaikinio 
                pasaulio vertybės priešiškos žmogaus vidui, jo laimingam atsiskleidimui, 
                taigi labiausiai ir Bažnyčiai, kuri yra žmogaus vedlė. Lietuvoje 
                antivertybės taip išplitusios, kad griauna ir valstybę. Vilniuje 
                ant Žaliojo tilto buvo parašyta, aišku, visada protestuojančio 
                prieš neteisybes jaunimo balso: "Šizofrenikai suskaldė pasaulį". 
                Žmogus irgi skaldomas - televizoriaus nekokių vaizdų ir pan. - 
                taip naikinamas, valstybei irgi pavojai iš vidaus. Atrodo, galima 
                išeitį rasti - Krikščionių demokratų partija įnešinėtų iš krikščionybės 
                normalias vertybes per politiką, galop į žmogų. Krikščionys demokratai 
                buvo priversti įsijungti į vadinamąją pasaulietišką padėtį. Štai 
                Vokietijoje jie valdė ilgą laiką, tik ar įnešė gerų vertybių?
                Taigi apskritai reikėtų, kad KDP būtų kitokia, veiksminga, ne 
                sujungtų Bažnyčią ir pasaulį jo neperkeitus, tai beprasmiška, 
                o kad skleistų normaliąsias vertybes.
                Reikėtų dabar sukurti tokią KDP. Ji turi būti patikima, lanksti, 
                palengva įtvirtinanti savo galią prieš visur įsigalėjusią korupciją 
                ir pan., kad būtų atsvara blogiui ir dar keistų pačią padėtį Lietuvoje. 
                Gal dažniau turėtų pasisakyti kunigai?
                Tikintys pasauliečiai, kurie bent politiškai patikimiausi, arčiausiai 
                bažnyčios, gali pradėti veiklą savo parapijoje. Padėtis Lietuvoje 
                tokia, kad be krikščioniško gylio kažin ar galima pradėti keisti 
                padėtį. Katalikų sąmoningas ėjimas į politiką gali netgi viską 
                pakeisti, nes parapija jau savaime bendruomenė, žmonės gerai vieni 
                kitus pažįsta ir Katalikų Bažnyčia yra apaštališka. Kas kitas 
                pakeis padėtį į gerąją pusę? Kas lanko bažnyčią, turėtų būti pasiruošęs 
                dalelę savo laiko paskirti pilietinei, politinei veiklai.
              Vytautas Balys ŠTUKĖNAS
              © 2002 "XXI amžius"