Olimpinėse žaidynėse sportininkams padeda ir kapelionai

Kai Austrijos olimpinės rinktinės sportininkai išsirengė į Solt Leik Sityje (JAV, Jutos valstija) vasario 8-24 dienomis vykstančias Žiemos olimpines žaidynes, juos, kaip visada, lydėjo "olimpinis kapelionas" salezietis kunigas Bernardas Majeris. Pažymėtina, kad tai jau vienuoliktoji olimpiada, kai austrų sportininkų sielovada rūpinasi būtent tėvas B.Majeris. Galima sakyti, kad jis pralenkė visus olimpinėse žaidynėse dalyvavusiųjų rekordus, nes, pavyzdžiui, iš aktyvių sportininkų šiuo atžvilgiu didžiausiais pasiekimais gali didžiuotis rogučių varžybose dalyvaujantis Markulas Prokas, kuris olimpinėse žaidynėse dalyvauja jau šeštą kartą. Dvi savaites 97 austrų sportininkų dvasiniais reikalais besirūpinantis kunigas B.Majeris neseniai buvo pagerbtas Austrijos olimpinio komiteto garbės naryste.
Žaidynių metu sportininkų kapeliono pagrindinė "dislokacijos" vieta yra mormonų dominuojama Solt Leik Sičio šv. Onos katalikų parapija. Kunigas B.Majeris kiekvieną dieną lankosi Olimpiniame kaimelyje, dalyvauja sportininkų treniruotėse, aukoja jiems šv. Mišias, organizuoja dvasinius pokalbius. Jo, kaip olimpinės komandos kapeliono, pareigos yra tiktai sielovadinės. Duodamas interviu Austrijos katalikų žinių agentūrai "Kathpress", pagrindiniam šalies katalikų laikraščiui "Die Furche", kunigas pastebėjo, kad į daugelį dalykų sporte jis žiūri labai kritiškai, tačiau žaidynių metu pagrindiniu savo uždaviniu jis laiko atletų sielovadinę globą, "paramą varžybose, rūpestį jiems patyrus nesėkmę, susižeidus ar susirgus".
Didžiąją šio darbo dalį jis atlieka nuolat bendraudamas su sportininkais. Daugelį jų kunigas B. Majeris, kitu metu einantis Don Bosko gimnazijos Untervaltersdorfe direktoriaus pareigas, pažįsta jau iš anksčiau, nes lydėjo juos ir į pasaulio slidinėjimo čempionatus, su kitais pažintį atnaujino, o trečius Solt Leik Sityje sutiko pirmą kartą. Sielovadininkas sako, kad "tarp religijos ir sporto yra daug sąlyčio taškų." Dauguma sportininkų suvokia, kad pergalė ir garbė varžybose yra ne tik atkaklus pasirengimo ir fizinio tobulumo reikalas, bet šiek tiek priklauso ir nuo laimės. "Sėkmė visuomet taip pat yra ir dovana, - sako sportininkų kapelionas. - Aš manau, jog šiame dovanos arba malonės charakteryje glūdi ir gilus religinis patyrimas."
Religija turi reikšmės sportininkui ir dėl to, kad jo sportinė karjera yra nuostabus įprasto žmogaus gyvenimo atspindys. Juk tam tikru būdu varžybose kaip ir gyvenime dažnai yra panašių dalykų: pergalės ir pralaimėjimai, pasiekimai ir praradimai, "ištisi vingiai ir viražai, kaip ir slalomo trasoje". Štai kodėl daugelis žinomų sportininkų labai atviri tikėjimui, dalyvauja Olimpiniame kaimelyje reguliariai vykstančiose pamaldose. Kunigas B.Majeris sako, kad ir pats ragina atletus ateiti į šv. Mišias, tačiau įkyrumo vengia. Jis žino, kad sportininkų bendruomenė į bažnytinius reikalus vis tiek labai nesigilins, nes jų "mintys, jėga ir energija nukreiptos į varžybas, į veiklą, susijusią su didele įtampa, o dažnai - ir su rizika".
Prieš vykdamas į Solt Leik Sičio olimpiadą, kunigas B.Majeris dar kartą išanalizavo mormonų, arba Paskutiniosios dienos šventųjų, bendruomenės tikėjimą. Iš 2,5 mln. Jutos valstijos gyventojų 70 proc. yra mormonai. Jie labai aktyvūs misionieriai. Kunigas sako, kad, vykdamas į bet kurias olimpines žaidynes, stengiasi supažindinti atletus su tos šalies kultūrinio, tautinio ir religinio gyvenimo specifika.
Salezietis taip pat apgailestauja, kad, skirtingai nuo Antikos laikų, Olimpiada dabar yra praradusi savo religines šaknis. Iš esmės jos yra tapusios visiškai sekuliarizuotomis žaidynėmis ir renginiu, kur svarbiausias yra profesionalumas. Kadangi aukšto lygio sportas jame dalyvaujantiems yra kaip normali profesinė veikla, tai ir sielovadininko uždavinys - suteikti atitinkamą dvasinę pagalbą. Kunigas B.Majeris kritiškai žiūri į profesionaliame sporte perdėtai iškeltą pergalės principą. "Šiandien labiausiai yra vertinami tik aukso medaliai, o kitos sportinio gyvenimo pusės, kad ir kokios nuostabios jos būtų, yra antroje vietoje", - apgailestavo kunigas. Svarbiausias turėtų būti pats žmogus, atleto arba atletės asmenybė, nesvarbu, ar su medaliu, ar be medalio.
Tėvui B.Majeriui neatrodo, kad sportas yra svarbus taiką kuriantis veiksnys. Kita vertus, varžybų metu vykstantys žmonių susitikimai, ypač jeigu sportinėje kovoje vadovaujamasi teisingumo principu, prisideda prie taikos ir tarpusavio pagarbos, dvasios ugdymo. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios yra vadinamosios parolimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja iš viso pasaulio susirinkę žmonių su fizine negalia atstovai. Solt Leik Sityje parolimpiada vyks kovo 3-18 dienomis ir į ją pakviestas kunigas B.Majeris. "Būti kartu su šiais žmonėmis, dalytis jų gyvenimo viltimi, ryžtu ir pasiekimais yra nepaprasta patirtis dvasininkui", - prisiminė kapelionas įspūdžius iš praėjusios parolimpiados, vykusios 2000 metais Australijos mieste Sidnėjuje po ten pasibaigusių vasaros olimpinių žaidynių.

Olimpiečius pasveikino Popiežius

2002 metų žiemos olimpinės žaidynės gali pasitarnauti visų žmonių šeimos vienybės stiprinimui, rašė popiežius Jonas Paulius II laiške Solt Leik Sičio vyskupui Džordžui Nideraueriui. Laišką paskelbė diecezijos laikraštis "The Intermountain Catholic". Jame Šventasis Tėvas prašė vyskupą perduoti jo "šiltus sveikinimus ir gerus palinkėjimus dalyvaujantiems sportininkams, organizatoriams, savanorių pagalbininkų bendruomenei". Popiežius pabrėžė, kad meldžiasi, jog "olimpinei tradicijai būdingas sveikas varžymasis, siekimas asmeninio tobulumo taptų įkvėpimo šaltiniu ir padrąsintų ne tik dalyvaujančius atletus, bet visus, siekiančius išmintingai naudoti Dievo duotas dovanas ir talentus asmeninei pažangai ir bendrajam gėriui".
Šventasis Tėvas nurodė, kad "šiais neramiais laikais jis ragina visus vyrus ir moteris į žiemos olimpines žaidynes žvelgti kaip į žmonių gimines vienijančių ryšių stiprinimą ir raginimą bendradarbiauti, kuriant taikos pasaulį". Ypač jauni žmonės "į olimpinį idealą turi žiūrėti, kaip į iššūkį vilties atnaujinimui ir paskatai nukreipti savo energiją teisingai ateičiai kurti, kad visi pasaulio žmonės turėtų panašių galimybių".
Pažymėtina, kad be kapelionų, kuriuos atsivežė atskirų šalių sportininkų delegacijos, Olimpiniame kaimelyje beveik 3,5 tūkstančio atletų iš 80 pasaulio valstybių sielovada rūpinasi apie 40 savanorių kapelionų, kuriuos paskyrė įvairios Jungtinių Valstijų religinės denominacijos, tarp jų - ir Katalikų Bažnyčia. Taip pat šalia olimpinių bazių esančios Solt Leik Sičio vyskupijos šešios katalikų parapijos įsteigė vadinamuosius "svetingumo centrus" sportininkams ir olimpinių žaidynių svečiams. Šie centrai veiks ir parolimpiados metu kovo mėnesį. Visai netoli Olimpinio kaimelio esanti Jutos universiteto Šv. Kotrynos Sienietės katalikų bažnyčia tapo ekumeninių susitikimų centru. Čia kiekvieną rytą ir vakarą vyksta pamaldos už taiką, vienybę ir susitaikymą. Jas organizuoja Taizė ekumeninė bendruomenė. Specialus "olimpinius" numerius žaidynių metu leidžia ir Solt Leik Sičio vyskupijos laikraštis "The Intermountain Catholic."

Mindaugas BUIKA

© 2002 "XXI amžius"