XXI amžius

Į didžiausią ES plėtros bangą patenka Lietuva

Kaip ir tikėtasi, 10 iš 13 narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių Rytų bei Vidurio Europos valstybių pripažintos pajėgios 2004 metais prisijungti prie 15 labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių bendrijos.
Europos Komisija (EK) trečiadienį oficialiai paskelbė 93 puslapių apimties reguliariąją pažangos ataskaitą, kurioje dešimt valstybių - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta - įvardijamos kaip sugebėsiančios numatytu laiku prisiimti narystės įsipareigojimus.
Ataskaitoje konstatuojama, kad šios valstybės, baigiančios derybas dėl narystės ES, pasiekė aukšto lygio tobulindamos savo teisę ir padarė didelę pažangą garantuodamos atitinkamus administracinius ir teisinius gebėjimus.
Į šias EK rekomendacijas atsižvelgs ES lyderiai, kurie spalio 24-25 dienomis Briuselyje įvyksiančiame viršūnių susitikime galutinai nuspręs, kurias kandidates gruodžio mėnesį pakviesti prisijungti prie Bendrijos.
Metinėje pažangos ataskaitoje EK taip pat pažymėjo, jog dešimt valstybių kandidačių kai kuriuose sektoriuose vis dar turi įgyvendinti nemažai svarbių reformų.
Lietuvą EK paragino tęsti administracinius pertvarkymus ir techninį pasirengimą narystei regioninės politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo sferose. Ataskaitoje pažymima, jog Lietuva vis dar vėluoja įvykdyti kai kuriuos įsipareigojimus, susijusius su žuvininkystės (žvejybos laivų registro sudarymas), statistikos (žemės ūkio surašymas) ir aplinkosaugos (įstatymai dėl pakuočių ir biocidų) sferomis.
Pažangos pranešime teigiama, jog Lietuvai būtina imtis papildomų priemonių administracinių ir teisminių gebėjimų stiprinimo, viešojo administravimo reformos įgyvendinimo, valstybės finansų valdymo ir kontrolės, ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo, verslui palankios aplinkos kūrimo, sienos apsaugos ir kitose srityse. Komisija taip pat atkreipė Lietuvos dėmesį ir į aukštą nedarbo lygį, būtinybę užbaigti pensijų reformą ir stiprinti kovą su korupcija. EK ataskaitoje visos dešimt valstybių kandidačių paragintos toliau siekti pažangos, besirengiant narystei ES. Dokumente taip pat pažymima, jog iki realios organizacijos plėtros ES ir kandidatės dar turi susitarti dėl pagrindinių finansavimo principų išsiplėtusioje Sąjungoje. Svarbiausia yra priimti sprendimą dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo ir ekonomiškai skurdesnių regionų rėmimo.
Jei visos kandidatės sklandžiai užbaigs derybas ir bus ratifikuota Nicos sutartis, 2004-aisiais turėtų įvykti didžiausia ES plėtra per visus 45 šios organizacijos gyvavimo metus. Iš 15 valstybių sudaryta ES išsiplės beveik dvigubai - iki 25 narių. ES bendrija pasipildys 75 milijonais gyventojų. Dabartinėje ES, kurios sudėtyje yra net keturios vienomis stipriausių laikomos pasaulio valstybės, gyvena apie 375 milijonus žmonių.
Apžvalgininkai pažymi, jog ES plėtimasis į Rytus vyksta bemaž paraleliai su NATO plėtra. Aljanso lyderiai, kaip tikimasi, lapkritį Prahoje įvyksiančiame aukščiausio lygio susitikime narystei pakvies septynias kandidates - Lietuvą, Latviją, Estiją, Slovėniją, Slovakiją, Rumuniją ir Bulgariją. Tarp dešimt pažangiausių ES kandidačių trys - Lenkija, Vengrija ir Čekija - NATO narėmis tapo prieš trejus metus. Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija ir Slovakija laikomos realiausiomis pretendentėmis artimiausiu metu tapti NATO narėmis. O Turkija, kuri taip pat siekia narystės ES, bet dar nėra pradėjusi derybų, NATO narė jau nuo 1952-ųjų. Beje, keturios dabartinės ES narės - Airija, Austrija, Suomija ir Švedija - nepriklauso Šiaurės Atlanto aljansui.
Plėtros šalininkams ES atsivėrimas reiškia galutinę šaltojo karo Europoje baigtį. Jų nuomone, Rytų ir Vidurio Europos valstybių priėmimas į Bendriją sujungs žemyną kaip vientisą politinį ir ekonominį vienetą ir leis 75 milijonams žmonių iš dešimties naujų narių dalytis Sąjungos stabilumu bei gerove.
Tuo tarpu plėtros priešininkai iš penkiolikos ES dabartinių narių baiminasi vargingai gyvenančių kaimynų antplūdžio. Jie įsitikinę, kad skurdesnių šalių gyventojai "pumpuos" pinigus iš ES biudžeto, pablogins dabartinių ES ūkininkų bei gamintojų padėtį, tiekdami pigią produkciją. Plėtros skeptikams taip pat neramu, kad didelio skaičiaus narių atėjimas į Sąjungą atves į aklavietę šios organizacijos sprendimų priėmimą, kuris ir taip šlubuoja.

Pagal Eltą