Prieš prekybą moterimis
Tarptautinė konferencija Esene, įvykusi birželio 26 - liepos 4 dienomis

Pagaliau Europos politikos, teisėsaugos ir visuomenės struktūros pradeda rodyti rimtesnę valią vieningai pasipriešinti gėdingam prekybos ir priverstinės prostitucijos reiškiniui. Vis labiau tai suvokiama ne vien kaip moralės ar kovos su nusikalstamumu, bet ir kaip specifinė žmogaus teisių gynimo problema. Įveikti kriminalinio pasaulio savivalę, ypač pavojingą Rytų Europos ir vadinamojo "Trečiojo pasaulio" visuomenėms, tegalima sutelktomis valstybinių, nevyriausybinių (NVO), religinių, socialinių organizacijų pastangomis, kiek įmanoma suvienodinus žemyne veikiančius teisės aktus, nukreiptus prieš prekybą žmonėmis. Šių tikslų siekiama Europos Sąjungos finansuojamu projektu "Suvienytomis jėgomis prieš prekybą žmonėmis".

Pavėluotos krokodilų ašaros

Pasibaigus vasaros karščiams, atkuto politikai. Įvairaus rango ir plauko veikėjai, sugrįžę po atostogų egzotiškuose užsieniuose, kibo spręsti gimtojo krašto, miesto, miestelio ar rajono problemų.
Labiausiai besirūpinančiu savo piliečių gerove mėgsta pasirodyti sostinės meras A.Zuokas, išgarsėjęs įtartinais golfo ir teniso aikštynų projektais, požeminių garažų ir šildomų šaligatvių planais, kartu garsėja ir kaip jaunimo pramoginių renginių globėjas.

Lipant per galvas

Kandidatai į Prezidento postą, jų rinkimų štabų aktyvistai nuo ryto iki vakaro šūsnimis pateikia receptus, kaip bus tautai gera ir smagu gyventi jiems atsisėdus į Prezidento kėdę. Viskas esą pasikeis, tarsi stebuklinga lazdele mostelėjus. Kad ir kaip būtų keista, žmonės klauso, diskutuoja apie tuos rojaus gyvenimo pažadus, absoliučiai nežinodami ar nenorėdami žinoti, kad, iš esmės netgi nesavanaudį ir už valstybę galvą pasirengusį atiduoti žmogų išrinkus Prezidentu, niekas nepasikeis.

Į didžiausią ES plėtros bangą patenka Lietuva

Kaip ir tikėtasi, 10 iš 13 narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių Rytų bei Vidurio Europos valstybių pripažintos pajėgios 2004 metais prisijungti prie 15 labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių bendrijos.
Europos Komisija (EK) trečiadienį oficialiai paskelbė 93 puslapių apimties reguliariąją pažangos ataskaitą, kurioje dešimt valstybių - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta - įvardijamos kaip sugebėsiančios numatytu laiku prisiimti narystės įsipareigojimus.
Ataskaitoje konstatuojama, kad šios valstybės, baigiančios derybas dėl narystės ES, pasiekė aukšto lygio tobulindamos savo teisę ir padarė didelę pažangą garantuodamos atitinkamus administracinius ir teisinius gebėjimus.
Į šias EK rekomendacijas atsižvelgs ES lyderiai, kurie spalio 24-25 dienomis Briuselyje įvyksiančiame viršūnių susitikime galutinai nuspręs, kurias kandidates gruodžio mėnesį pakviesti prisijungti prie Bendrijos.
Metinėje pažangos ataskaitoje EK taip pat pažymėjo, jog dešimt valstybių kandidačių kai kuriuose sektoriuose vis dar turi įgyvendinti nemažai svarbių reformų.