Italijoje
vyksta diskusija dėl kryžių buvimo viešosiose vietose
Italijoje
vyraujančios Katalikų Bažnyčios, kitų religinių bendruomenių atstovai,
taip pat politiniai veikėjai rugsėjo mėnesį buvo įsitraukę į diskusiją,
ar kryžiai turėtų būti išstatyti viešosiose vietose ir valstybinėse
mokyklose.
Pradžią šiems debatams davė rugsėjo viduryje tautinės dešiniųjų
partijos "Lega Nord" ("Šiaurės lyga") deputatų
Italijos parlamente pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kurį
priėmus, visose šalies viešosiose įstaigose turėtų būti išstatyti
kryžiai. Pasak projektą pristačiusio "Lega Nord" frakcijos
parlamente vadovo Aleksandro Čė, kryžiai ateityje turi būti išstatyti
visose valstybinėse mokyklose ir universitetuose, taip pat valdžios
įstaigose, kalėjimuose, ligoninėse, rinkimų apylinkėse, geležinkelio
stotyse, oro uostuose, Italijos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Pagrindas šiai nuostatai yra tas, kad kryžius yra krikščioniškosios
civilizacijos ir kultūros simbolis, taip pat esminis italų tautinio
paveldo elementas. A.Čė taip pat nurodė, kad pasiūlymą dėl naujojo
įstatymo sukėlė polemika po Italijos musulmonų sąjungos paskelbto
reikalavimo, kad visi dar esantys kryžiai būtų pašalinti iš viešųjų
patalpų, nes jų buvimas neva rodo nepagarbą religinėms mažumoms.
Italijoje, turinčioje beveik 60 milijonų gyventojų, yra apie 1,5
milijono musulmonų, kurie daugiausia imigrantai iš Artimųjų Rytų
ir Šiaurės Afrikos šalių. Pagal "Lega Nord" siūlomą
įstatymo projektą neapykanta motyvuotas kryžiaus pašalinimas arba
sudarkymas būtų baudžiamas iki šešių mėnesių kalėjimo.
Taip pat iš premjero Silvijaus Berluskonio dešiniųjų koalicinės
vyriausybės švietimo ministrė Leticija Morati pareiškė, kad kryžiai
turėtų būti privalomai išstatyti valstybinėse mokyklose. Kryžius
"simbolizuoja mūsų šalies giliąsias krikščioniškas šaknis",
taip pat yra reikšmingas tautos vienybės faktorius. Jos nuomone,
kryžius mokyklų klasėse nepažeistų Bažnyčios ir valstybės atskyrimo
principo, o tik pabrėžtų visiems bendrą kultūrinį paveldą, "kurio
mūsų šalis negali atsisakyti". L.Morati nuomone, tam net
nereikia priimti naujo įstatymo, o tik parengti vyriausybėje atitinkamus
normatyvus, ką švietimo ministerija pasirengusi padaryti per mėnesį.
Tačiau šie pasiūlymai sukėlė ne tik Italijos musulmonų, bet ir
žydų bendruomenių kritiką. Jiems nepritarė protestantai, skeptiškai
į tai atsiliepė ir daugelis katalikų vyskupų. Italijos žydų bendruomenių
susivienijimo pirmininkas Amosas Lucatas sakė, kad jam švietimo
ministrės pasiūlymas sukėlė "nerimą ir rūpestį". Jis
pastebėjo, jog didžioji dauguma (96 proc.) italų yra katalikai
ir turi teisę į savo simbolius. Tačiau nėra geras ženklas ir pagrindas
susirūpinimui, kai dauguma savo simbolius primeta mažumai.
Italijos protestantų Bažnyčių sąjunga taip pat energingai protestavo
prieš tai, kad kryžiai vėl kabėtų visose italų mokyklose. Evangelikų
pareiškime sakoma, tad Italijoje "daugiau nebėra valstybinės
religijos, todėl kryžių vieta bažnyčiose". Jeigu būtų bandoma
kryžius išstatyti dekretiniu būdu, tai prieštarautų konstitucijai.
Į debatus dėl kryžių įsijungė ir kai kurie italų katalikų vyskupai,
kurie savo pasisakymuose atsiribojo nuo dalies politikų pastangų
įvesti privalomą kryžių išstatymą visuomeninėse patalpose. Forlio
vyskupas Vinčenzas Dzaris teigė, kad, jo nuomone, kryžiaus buvimas,
primenant bendrąsias vertybes, neturėtų veikti trikdančiai, tačiau
tas būdas, kuriuo politikai užsiėmė šia tema, yra nepriimtinas.
Panašiai pareiškė ir Kazertos vyskupas Rafaelė Nogaras, kuris
taip pat priminė, jog tikėjimo ir simbolių negalima statyti į
vieną plotmę. Ačeros vyskupas emeritas Antonijus Riboldis pabrėžė,
kad prievartinė tvarka nėra produktyvi ir gali netgi lemti neapykantos
kryžiui apraiškas.
Į diskusiją dėl kryžių buvo įsijungęs ir Vatikano radijo administracinės
tarybos pirmininkas kardinolas Robertas Tučis, kuris pastebėjo,
jog kryžiaus išstatymas neturėtų įžeisti nė vieno, kuris turi
bent minimumą kultūrinio atvirumo. Kaip pabrėžė Šventasis Tėvas
susitikime su maldininkais rugsėjo 15 dieną, yra teisinga, kad
kryžius yra svarbiausias krikščionybės simbolis. Tačiau pati krikščionybė
yra neatskiriamai tapusi Vakarų kultūros integralia dalimi: tai
pripažįsta daugelis žmonių, kurie net nėra tikintys arba nėra
praktikuojantys krikščionys".
Pasak kardinolo, "žmonių, kurie vertina kryžių, yra žymiai
didesnė dauguma už tą italų dalį, kuri laikosi Bažnyčios mokymo,
ir ta dauguma turi teisę būti gerbiama". Jis taip pat pripažino,
kad vis dėlto kai kurie žmonės, ypač musulmonai, turi kitą požiūrį
į kryžių. "Jiems turi būti išaiškinta, kas yra kryžius, kad
šis simbolis išreiškia tą pagrindą, ant kurio sukurta mūsų kultūra,
- kalbėjo kardinolas R.Tučis. - Tai ženklas Dievo, kuris mums
gailestingas, kuris priima mūsų žmogiškąjį silpnumą, atveria mums
visiems, vienus kitiems, ir taip sukuria brolybės santykius".
Kita vertus, kardinolas R.Tučis nesutinka su tais, kurie sako,
kad kryžius turėtų būti klasėse kaip Vakarų tapatybės simbolis,
nukreiptas prieš musulmonų fundamentalizmą, ir tokiu būdu skatintų
islamo imigrantų vesternizaciją. "Kryžius nėra priimtinas
kaip priešingumo simbolis, - sakė jis. - Tačiau mes turime teisę
gintis nuo tų, kurie išjuokia šį simbolį. Būtų neteisinga ir nepriimtina
niekinti ir pajuokti tai, kas yra šventa krikščionims". Dėl
"Lega Nord" pateikto svarstyti Italijos parlamentui
įstatymo projekto, kuris reikalautų, kad kryžiai būtų visose valstybinėse
institucijose, tai kardinolas R.Tučis išreiškė abejones dėl šios
iniciatyvos.
Jo manymu, būtų geriau, jeigu "vietinės bendruomenės spręstų
sutinkamai su kuo plačiau daugeliui priimtinu modus vivendi. O
Bažnyčia turi išpildyti savo auklėjamąją ir švietėjišką funkciją
katalikų bendruomenėse, šeimose, tarp jaunų žmonių ir visoje visuomenėje,
kad kuo plačiau būtų pripažinta kryžiaus vertė, kad "į jį
būtų žiūrima ne kaip į kažką skaldantį, bet kaip į tai, kas vienija,
jungia ir ką turi gerbti visi". Kol vyksta ši diskusija,
Italijos švietimo ministerija, kaip pranešama, atsisakė planų
naujoms normoms dėl privalomo kryžių išstatymo valstybinėse mokyklose
įvesti.
Kaip minėta, ir pats popiežius Jonas Paulius II, nors ir netiesiogiai,
įsijungė į Italijoje vykstančią diskusiją dėl kryžių, rugsėjo
15-osios susitikime su maldininkais sekmadienio vidudienio maldai
"Viešpaties angelas". Proga pasvarstyti apie Kristaus
Kryžių - žmoniją atpirkusio Dievo Sūnaus kančios ženklą buvo ta,
kad susitikimo išvakarėse Bažnyčia savo liturgijoje minėjo Kryžiaus
išaukštinimo šventę.
Pradėdamas pastabas Šventasis Tėvas priminė Kristaus kančios prasmę,
pacituodamas Evangelijos pagal Joną žodžius, kad "Dievas
taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas,
kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą" (Jn
3, 16). Taigi "kryžius yra aukščiausias meilės simbolis,
- sakė Popiežius. - Kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis.
Visur, kur šaknis įleido pasėta Evangelijos sėkla, ten kryžiai
liudija apie krikščionių buvimą".
Bažnyčia, skelbdama pasauliui tiesą apie Kristaus Kryžių, kartu
parodo, "kokia yra galutinė ir pilnutinė kiekvieno žmogaus
egzistavimo ir visos žmonijos istorijos prasmė". Štai kodėl
nuo senovės kryžius galima pamatyti ne tik bažnyčiose, bet ir
žmonių namuose, kapinėse, ligoninėse, mokyklose. "Kryžius
tapo ne gėdos ir pasmerkimo, bet garbės ir palaiminimo ženklu,
- kalbėjo Jonas Paulius II. - Kryžius tapo simboliu kultūros,
kuri semiasi tiesos ir laisvės, pasitikėjimo ir vilties iš Kristaus
mokslo". Štai kodėl yra svarbu, kad ir šiandieniniame pasaulyje,
paženklintame stipraus sekuliarizacijos proceso, "tikintieji
prieš akis turėtų šį pagrindinį Apreiškimo ženklą ir suvoktų jo
pirminę ir tikrąją prasmę".
Mindaugas
BUIKA
© 2002"XXI amžius"