Atnaujintas 2002 m. spalio 11 d.
Nr.77
(1083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir Bažnyčia

Susitikimai
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Italijoje vyksta diskusija dėl kryžių buvimo viešosiose vietose

Italijoje vyraujančios Katalikų Bažnyčios, kitų religinių bendruomenių atstovai, taip pat politiniai veikėjai rugsėjo mėnesį buvo įsitraukę į diskusiją, ar kryžiai turėtų būti išstatyti viešosiose vietose ir valstybinėse mokyklose.
Pradžią šiems debatams davė rugsėjo viduryje tautinės dešiniųjų partijos "Lega Nord" ("Šiaurės lyga") deputatų Italijos parlamente pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kurį priėmus, visose šalies viešosiose įstaigose turėtų būti išstatyti kryžiai. Pasak projektą pristačiusio "Lega Nord" frakcijos parlamente vadovo Aleksandro Čė, kryžiai ateityje turi būti išstatyti visose valstybinėse mokyklose ir universitetuose, taip pat valdžios įstaigose, kalėjimuose, ligoninėse, rinkimų apylinkėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose, Italijos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Pagrindas šiai nuostatai yra tas, kad kryžius yra krikščioniškosios civilizacijos ir kultūros simbolis, taip pat esminis italų tautinio paveldo elementas. A.Čė taip pat nurodė, kad pasiūlymą dėl naujojo įstatymo sukėlė polemika po Italijos musulmonų sąjungos paskelbto reikalavimo, kad visi dar esantys kryžiai būtų pašalinti iš viešųjų patalpų, nes jų buvimas neva rodo nepagarbą religinėms mažumoms. Italijoje, turinčioje beveik 60 milijonų gyventojų, yra apie 1,5 milijono musulmonų, kurie daugiausia imigrantai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių. Pagal "Lega Nord" siūlomą įstatymo projektą neapykanta motyvuotas kryžiaus pašalinimas arba sudarkymas būtų baudžiamas iki šešių mėnesių kalėjimo.
Taip pat iš premjero Silvijaus Berluskonio dešiniųjų koalicinės vyriausybės švietimo ministrė Leticija Morati pareiškė, kad kryžiai turėtų būti privalomai išstatyti valstybinėse mokyklose. Kryžius "simbolizuoja mūsų šalies giliąsias krikščioniškas šaknis", taip pat yra reikšmingas tautos vienybės faktorius. Jos nuomone, kryžius mokyklų klasėse nepažeistų Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo, o tik pabrėžtų visiems bendrą kultūrinį paveldą, "kurio mūsų šalis negali atsisakyti". L.Morati nuomone, tam net nereikia priimti naujo įstatymo, o tik parengti vyriausybėje atitinkamus normatyvus, ką švietimo ministerija pasirengusi padaryti per mėnesį.
Tačiau šie pasiūlymai sukėlė ne tik Italijos musulmonų, bet ir žydų bendruomenių kritiką. Jiems nepritarė protestantai, skeptiškai į tai atsiliepė ir daugelis katalikų vyskupų. Italijos žydų bendruomenių susivienijimo pirmininkas Amosas Lucatas sakė, kad jam švietimo ministrės pasiūlymas sukėlė "nerimą ir rūpestį". Jis pastebėjo, jog didžioji dauguma (96 proc.) italų yra katalikai ir turi teisę į savo simbolius. Tačiau nėra geras ženklas ir pagrindas susirūpinimui, kai dauguma savo simbolius primeta mažumai.
Italijos protestantų Bažnyčių sąjunga taip pat energingai protestavo prieš tai, kad kryžiai vėl kabėtų visose italų mokyklose. Evangelikų pareiškime sakoma, tad Italijoje "daugiau nebėra valstybinės religijos, todėl kryžių vieta bažnyčiose". Jeigu būtų bandoma kryžius išstatyti dekretiniu būdu, tai prieštarautų konstitucijai.
Į debatus dėl kryžių įsijungė ir kai kurie italų katalikų vyskupai, kurie savo pasisakymuose atsiribojo nuo dalies politikų pastangų įvesti privalomą kryžių išstatymą visuomeninėse patalpose. Forlio vyskupas Vinčenzas Dzaris teigė, kad, jo nuomone, kryžiaus buvimas, primenant bendrąsias vertybes, neturėtų veikti trikdančiai, tačiau tas būdas, kuriuo politikai užsiėmė šia tema, yra nepriimtinas. Panašiai pareiškė ir Kazertos vyskupas Rafaelė Nogaras, kuris taip pat priminė, jog tikėjimo ir simbolių negalima statyti į vieną plotmę. Ačeros vyskupas emeritas Antonijus Riboldis pabrėžė, kad prievartinė tvarka nėra produktyvi ir gali netgi lemti neapykantos kryžiui apraiškas.
Į diskusiją dėl kryžių buvo įsijungęs ir Vatikano radijo administracinės tarybos pirmininkas kardinolas Robertas Tučis, kuris pastebėjo, jog kryžiaus išstatymas neturėtų įžeisti nė vieno, kuris turi bent minimumą kultūrinio atvirumo. Kaip pabrėžė Šventasis Tėvas susitikime su maldininkais rugsėjo 15 dieną, “yra teisinga, kad kryžius yra svarbiausias krikščionybės simbolis. Tačiau pati krikščionybė yra neatskiriamai tapusi Vakarų kultūros integralia dalimi: tai pripažįsta daugelis žmonių, kurie net nėra tikintys arba nėra praktikuojantys krikščionys".
Pasak kardinolo, "žmonių, kurie vertina kryžių, yra žymiai didesnė dauguma už tą italų dalį, kuri laikosi Bažnyčios mokymo, ir ta dauguma turi teisę būti gerbiama". Jis taip pat pripažino, kad vis dėlto kai kurie žmonės, ypač musulmonai, turi kitą požiūrį į kryžių. "Jiems turi būti išaiškinta, kas yra kryžius, kad šis simbolis išreiškia tą pagrindą, ant kurio sukurta mūsų kultūra, - kalbėjo kardinolas R.Tučis. - Tai ženklas Dievo, kuris mums gailestingas, kuris priima mūsų žmogiškąjį silpnumą, atveria mums visiems, vienus kitiems, ir taip sukuria brolybės santykius".
Kita vertus, kardinolas R.Tučis nesutinka su tais, kurie sako, kad kryžius turėtų būti klasėse kaip Vakarų tapatybės simbolis, nukreiptas prieš musulmonų fundamentalizmą, ir tokiu būdu skatintų islamo imigrantų vesternizaciją. "Kryžius nėra priimtinas kaip priešingumo simbolis, - sakė jis. - Tačiau mes turime teisę gintis nuo tų, kurie išjuokia šį simbolį. Būtų neteisinga ir nepriimtina niekinti ir pajuokti tai, kas yra šventa krikščionims". Dėl "Lega Nord" pateikto svarstyti Italijos parlamentui įstatymo projekto, kuris reikalautų, kad kryžiai būtų visose valstybinėse institucijose, tai kardinolas R.Tučis išreiškė abejones dėl šios iniciatyvos.
Jo manymu, būtų geriau, jeigu "vietinės bendruomenės spręstų sutinkamai su kuo plačiau daugeliui priimtinu modus vivendi. O Bažnyčia turi išpildyti savo auklėjamąją ir švietėjišką funkciją katalikų bendruomenėse, šeimose, tarp jaunų žmonių ir visoje visuomenėje, kad kuo plačiau būtų pripažinta kryžiaus vertė, kad "į jį būtų žiūrima ne kaip į kažką skaldantį, bet kaip į tai, kas vienija, jungia ir ką turi gerbti visi". Kol vyksta ši diskusija, Italijos švietimo ministerija, kaip pranešama, atsisakė planų naujoms normoms dėl privalomo kryžių išstatymo valstybinėse mokyklose įvesti.
Kaip minėta, ir pats popiežius Jonas Paulius II, nors ir netiesiogiai, įsijungė į Italijoje vykstančią diskusiją dėl kryžių, rugsėjo 15-osios susitikime su maldininkais sekmadienio vidudienio maldai "Viešpaties angelas". Proga pasvarstyti apie Kristaus Kryžių - žmoniją atpirkusio Dievo Sūnaus kančios ženklą buvo ta, kad susitikimo išvakarėse Bažnyčia savo liturgijoje minėjo Kryžiaus išaukštinimo šventę.
Pradėdamas pastabas Šventasis Tėvas priminė Kristaus kančios prasmę, pacituodamas Evangelijos pagal Joną žodžius, kad "Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą" (Jn 3, 16). Taigi "kryžius yra aukščiausias meilės simbolis, - sakė Popiežius. - Kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis. Visur, kur šaknis įleido pasėta Evangelijos sėkla, ten kryžiai liudija apie krikščionių buvimą".
Bažnyčia, skelbdama pasauliui tiesą apie Kristaus Kryžių, kartu parodo, "kokia yra galutinė ir pilnutinė kiekvieno žmogaus egzistavimo ir visos žmonijos istorijos prasmė". Štai kodėl nuo senovės kryžius galima pamatyti ne tik bažnyčiose, bet ir žmonių namuose, kapinėse, ligoninėse, mokyklose. "Kryžius tapo ne gėdos ir pasmerkimo, bet garbės ir palaiminimo ženklu, - kalbėjo Jonas Paulius II. - Kryžius tapo simboliu kultūros, kuri semiasi tiesos ir laisvės, pasitikėjimo ir vilties iš Kristaus mokslo". Štai kodėl yra svarbu, kad ir šiandieniniame pasaulyje, paženklintame stipraus sekuliarizacijos proceso, "tikintieji prieš akis turėtų šį pagrindinį Apreiškimo ženklą ir suvoktų jo pirminę ir tikrąją prasmę".

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"

 

Kryžius yra brangus visų kartų krikščionims
Nuotrauka iš žurnalo „Vita pastorale“

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija