Slovakijos
vyskupai aiškina tikintiesiems stojimo į Europos Sąjungą uždavinius
Slovakijos
katalikų vyskupai rugsėjo mėnesį paskelbė plačios apimties ganytojišką
laišką, kuriame iš Bažnyčios mokymo principų aptaria šalies būsimojo
įstojimo į Europos Sąjungą (ES) krikščioniškus uždavinius. Iš
esmės pritardami Slovakijos europinei integracijai, ganytojai
savo dokumente paaiškina būsimą naudą ekonomikoje ir politikoje,
o kartu parodo iškilusius tam tikrus pavojus tautos katalikiškajai
tapatybei ir tradicijoms.
Pristatydamas dokumentą už jo rengimą atsakingas Banska Bystricos
vyskupas Rudolfas Balazas šalies vyskupų nuostatą dėl Slovakijos
stojimo į Europos Sąjungą trumpai apibūdino tokiu popiežiaus Jono
Pauliaus II palinkėjimu: "Ten stoti yra svarbu, tačiau su
sąmoningai suvokta pasiuntinyste. Stokite ten kaip krikščionys!"
Europos žemyno vienijimasis nėra vien tik ekonominė ir politinė
integracija, aiškino vyskupas R.Balazas. Krikščionys Europos Sąjungoje
taip pat turi svarbų uždavinį - atnaujinti kontinento krikščioniškąsias
šaknis.
Žinodami daugelio slovakų turimos informacijos stoką, šalies vyskupai
savuoju dokumentu kaip tik ir norėjo padėti jiems geriau suprasti
stojimo į ES esmę, kad taip būtų išvengta vienų pernelyg didelių
lūkesčių, o kitų nepagrįstos baimės. "Aš taip pat turiu nemažai
nuogąstavimų, tačiau juk ir apaštalai Petras ir Paulius baiminosi
Romos pagonių, tačiau niekada nepaliko jiems pavestos tikinčiųjų
bendruomenės", - kalbėjo vyskupas R.Balazas. Krikščionys
taip pat ir Europos Sąjungoje turi pildyti savo misijos užduotis.
Vyskupų dokumente pažymima, kad Vakarų Europa gali pokomunistinei
Slovakijai duoti kovos su korupcija pavyzdį, padėti įtvirtinti
visuomenėje teisinį saugumą. Kita vertus, slovakų ganytojams rūpestį
kelia "į vartojimą orientuotas gyvenimo būdas, kuris vyrauja
daugelyje Europos Sąjungos šalių, reliatyvistinis požiūris į vertybes,
perdėtai išplėtota sekuliarizacija". Tačiau, vyskupų nuomone,
negalima likti už ES ribų vien tik iš baimės dėl liberalizmo.
Ganytojiškame laiške pažymima, jog kiekvienas krikščionis turi
uždavinį rūpintis savosios aplinkos dvasiniu atnaujinimu ir Evangelijos
principų skleidimu gyvenime. Tie darbai tikinčiųjų laukia Europos
Sąjungoje.
Bet jeigu mūsų tikėjimo praktika bus grindžiama tik tradicija,
mes ilgai neatsilaikysime, rašoma Slovakijos vyskupų ganytojiškame
laiške. Tikėjimas turi būti sąmoningesnis ir gyvybingesnis. Kokia
atrodys mūsų visuomenė, priklausys nuo kiekvieno žmogaus, "kuris
turi prisidėti prie jos kūrimo". Dokumento pristatyme taip
pat dalyvavęs Nitros vyskupas augziliaras Františekas Rabekas
priminė, kad vieningosios Europos idėjos pirmaisiais skleidėjais
pokario metais buvo kaip tik žymūs krikščionių politikai Roberas
Šumanas (Prancūzija), Konradas Adenaueris (Vokietija) ir Alčidė
de Gasparis (Italija). Tačiau dabar naujojoje Europoje iškilo
didelių prieštaravimų ir nesutarimų dėl žmogiškųjų ir moralinių
vertybių. Neseniai priimtoje Europos žmogaus teisių chartijoje
taip pat nebuvo įrašyta nuoroda į Dievą.
Slovakijos vyskupų ganytojiškas laiškas yra gana plačios apimties,
todėl bažnyčiose nebuvo skaitomas pamaldų metu. Ganytojai parašė
atskirą trumpesnį kreipimąsi, kuriuo paragino tikinčiuosius susipažinti
ir apsvarstyti dokumentą individualiai - parapijose ir katalikiškose
organizacijose. "Tai nėra laiškas įprasta jo forma, bet labiau
atskira studija apie Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą problemiškumą,
žvelgiant iš Bažnyčios moralinio ir socialinio mokymo pozicijų",
- sakė Slovakijos vyskupų konferencijos pirmininkas Spišo vyskupas
Františekas Tondra. Dokumentas, išleistas atskiru leidimu 50 tūkstančių
egzempliorių tiražu, buvo pristatytas rugsėjo 15 dieną, kai Bažnyčios
liturgijoje minima Sopulingosios Dievo Motinos (Mater Dolorosa)
šventė. Sopulingoji Dievo Motina yra paskelbta vyriausiąja Slovakijos
globėja, ir Slovakija yra vienintelė šalis pasaulyje, kai ši liturginė
šventė yra paskelbta valstybine nedarbo diena.
Taip jau sutapo, kad po savaitės, rugsėjo 21-22 dienomis, Slovakijoje
vyko parlamento rinkimai. Nepaisant visų pesimistinių pranašavimų,
vėl daugumą balsų surinko krikščionių demokratų vadovaujama dešiniųjų
partijų koalicija. Tai pirmas kartas pokomunistinėje Rytų Europoje,
kada šalies dešiniųjų vyriausybė išliko valdžioje antrai kadencijai
iš eilės. Tokios daugumos rinkėjų politinės nuostatos sudaro katalikiškajai
Slovakijai geras sąlygas lygiateisiu pagrindu integruotis į Europos
Sąjungą.
Iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų 77 proc. yra katalikai ir 11
proc. priklauso kitoms krikščionių denominacijoms. Patyrusi didelius
komunistų režimo persekiojimus, po laisvės atgavimo praėjusio
dešimtmečio pradžioje, Slovakijos Katalikų Bažnyčia gana sparčiai
atkūrė savo struktūras ir tapo viena stipriausių visame regione.
Šalies 1486-iose katalikų parapijose dirba beveik du tūkstančiai
diecezinių kunigų ir 600 kunigų vienuolių. Moterų vienuolijos
turi 2660 narių. Slovakija dvasiniais pašaukimais nesiskundžia:
2000-aisiais buvo įšventinta 90 naujų kunigų, šiuo metu apie 700
jaunuolių rengiasi kunigystei seminarijose ir daugiau kaip 200
- vienuolijų naujokynuose.
Per praėjusį dešimtmetį Slovakijoje buvo pastatyta daugiau kaip
3,5 tūkstančio naujų bažnyčių ir koplyčių. Šalyje veikia 145 įvairių
lygių katalikiškos mokyklos. Sociologinės apklausos rodo, kad
Slovakijos Katalikų Bažnyčiai, kuri yra gerąja prasme pakankamai
"konservatyvi labai ištikima Popiežiui", šalies visuomenė
nuolat rodo didžiausią (73-75 proc.) pasitikėjimą. Pagal šį pasitikėjimo
rodiklį antroje vietoje, gerokai atsilikdamos, Slovakijoje visada
lieka šalies ginkluotosios pajėgos.
M.B.
© 2002"XXI amžius"