Gaivinęs
kunigaikščių dvasią
Lietuvos romantiko, tautinio atgimimo aktyvisto
Jono Beržanskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas
Paminėti
Lietuvos valstybės, kultūros, Bajorų draugijos įkūrėjo Jono Beržanskio
(1862 07 25-1936 07 12) gimimo 140-ųjų metinių į Kauno karininkų
ramovės iškilmių salę atvyko Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos
nariai ir jų vadovė Undinė Nasvytytė, giminės, artimieji, karininkai,
kariūnai, mokytojai, amžininkai, pažinoję šį garbų žmogų. Pranešimą
apie J.Beržanskio veiklą, gyvenimą ir meilę Lietuvai perskaitė
Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius dr. Povilas
Vitkevičius.
Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis išties buvo reikšmingas tautinio
atgimimo ir vėlesniais metais. Dar 1921 metais išleistame "Lietuvos
albume" tarp žymių Nepriklausomos Lietuvos didžiavyrių puikuojasi
ir jo nuotrauka. Kitos albume paskelbtos žymių Lietuvos valstybės
ir kultūros veikėjų pavardės jau buvo garsios, jų gyvenimo ir
amžinojo poilsio vietos įamžintos paminklais, o J.Beržanskio asmenybė
plačiajai visuomenei ir tada, ir dabar mažai žinoma. Tai "Aušros",
"Varpo" romantizmo atstovas, lietuviškųjų tradicijų
propaguotojas, pirmojo tautinio atgimimo sąjūdžio dalyvis. Kildino
save iš kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio, todėl asmens dokumente
buvo įrašyta: Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis.
J.Beržanskis gimė 1862 m. rugsėjo 7 d. dabartinio Akmenės rajono
Viekšnių valsčiaus Pluogų kaime. Augo didelėje ūkininkų šeimoje.
Tėvai - Jonas Beržanskis ir motina Barbora Šiuipaitė - augino
vienuolika vaikų.
Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, J.Beržanskis tapo slaptos mokinių
bibliotekos vedėju, per pertraukas su broliu Liudviku vieni pirmųjų
tarp gimnazistų pradėjo kalbėtis lietuviškai. Tais laikais tam
reikėjo drąsos, nes tuometė Šiaulių gimnazija buvo rusinimo židinys,
oficialiai vadinama "Šavelskaja mužskaja gimnazija"
(Šiaulių vyrų gimnazija). Abu broliai mokėsi gerai, todėl 1875
metais net buvo įrašyti į vadinamąją aukso lentą. 1883 metais
baigė gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universitetą. Kartu su
broliu ten leido hektografuotą lietuvišką laikraštį "Žinianešis",
o 1888 metais išvyko į Varšuvą studijuoti teisės. Kartu dirbo
ir valstybės kontrolieriumi. Baigęs mokslus, ėjo mokesčių inspektoriaus
pareigas Permės, Kuršo, Smolensko, Mogiliovo, Vitebsko gubernijose.
Po 1918 metų, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J.Beržanskis
dirbo Finansų ministerijoje, Vyriausiosios karo nuostoliams apskaičiuoti
komisijos pirmininku. Kitais metais paskirtas Valstybės kontrolės
Bendrosios revizijos departamento direktoriumi, Amerikos lietuvių
prekybos akcinės bendrovės revizoriumi, Finansų ministerijos patarėju.
Beveik 30 metų ne tik dirbo valdiškose tarnybose, bet ir aktyviai
dalyvavo tautiniame XIX a. pabaigos - XX a. pradžios atgimimo
sąjūdyje. Į visuomeninę veiklą įsitraukė 1875 metais. Varšuvoje
kartu su V.Kudirka dirbo Lietuvių studentų draugijoje. Peterburge
rūpinosi, kad katalikų bažnyčiose pamaldos vyktų lietuvių kalba.
J.Beržanskis palaikė glaudžius ryšius su J.Basanavičiumi, E.Volteriu.
1905 metais tapo Didžiojo Vilniaus seimo nariu, buvo vienas pirmųjų
Lietuvių mokslo draugijos narių. Būdamas valdininku, dalyvavo
įvairiose labdaros, švietimo, mokslo, kultūros draugijose.
(atkelta iš 8 p.)
Prieškariu aktyviai dalyvavo Lietuvos ir latvių vienybės, "Dainos",
Lietuvių atgimimo draugijų veikloje, įkūrė Lietuvos bajorų draugiją,
buvo jos pirmininkas.
Nenuilsdamas reiškėsi to meto spaudoje. Daug rašė istorijos, mitologijos,
blaivybės, mokslo, prekybos klausimais. Kėlė dorovės išsaugojimo,
lietuvių kalbos apvalymo nuo barbarizmų idėjas, rašė apie kunigą
Vienažindį. Jo straipsnius spausdino "Varpas", "Ūkininkas",
"Vilniaus žinios", "Aušra", "Lietuvos
laikraštis". Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: K.A.Dagys,
Vapsva, Keleivis, Kadagis, Kunigaikštis J.G.-B.Klausutis.
Pasišovė ištirti Beržanskių giminės genealogiją. Didelį įspūdį
jam paliko tėvų pasakojimai, jog Beržanskių giminė kilusi iš Lietuvos
Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio. Draugai ir net
jo brolis Liudvikas tuo nelabai tikėjo, todėl J.Beržanskis siekė
tą kilmę įrodyti dokumentais. Tuo tikslu net dvylika metų rinko
istorinę,archyvinę medžiagą. Carinės Rusijos imperijos sąlygomis
tai padaryti buvo gana nelengva. Rusų valdininkai visaip trukdė
naudotis archyvais, o užgrobę valdžią bolševikai konfiskavo Mogiliovo,
Vitebsko gubernijų J.Beržanskio dvaruose sukauptą medžiagą. Jau
nepriklausomoje Lietuvoje J.Beržanskis savo paieškų rezultatus
išspausdino šeimos genealogijos studijoje "Lietuvių heraldika".
Šį darbą oficialiai patvirtino jo paties įkurta Lietuvos bajorų
sąjunga ir notaras.
Išleido knygeles "Senovės lietuvių tikėjimas", "Ką
reiškia žodis Krivių Krivis?", "Lietuvos banko valdybai
ir visiems jo tarnautojams nulinkėjimas" (Kaunas, 1928 m.),
"Atvaizdo kritikams atsakymas". Išdėstė savo pasaulėžiūros
nuostatas, titulavo save "šviesiausiu kunigaikščiu Jonu Gediminu-Beržanskiu-Klausučiu".
Nepriklausė jokiai politinei partijai, visomis jėgomis siekė atgaivinti
bajorų luomą, todėl jo asmenybė kėlė to meto inteligentų susidomėjimą.
Kauno karininkų ramovėje buvo plačiai pažymėtas J.Beržanskio 65-erių
metų jubiliejus.
Tai J.Beržanskio iniciatyva 1930 metais visoje Lietuvoje buvo
paminėtos Vytauto Didžiojo mirties 500-osios metinės. 1933-aisiais,
šiam patriotui išeinant į užtarnautą poilsį, už ypatingus nuopelnus
Lietuvos Respublikos prezidentas A.Smetona apdovanojo J.Beržanskį
LDK Gedimino ordino tėvūno laipsniu.
Iškilmingame minėjime prisiminimais apie savo garbų tėvelį pasidalijo
J.Beržanskio dukros Minvydė ir Pojata, žurnalistas, bajorų senatorius
Leonas Narbutas, Lietuvos bajorų vadovė, buvusi ilgametė Lietuvos
radijo diktorė U. Nasvytytė. Visi kalbėjusieji labai gražiai papildė
Lietuvos patrioto, pirmojo Atgimimo aktyvisto, romantiko portretą
šviesių spalvų deriniais.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas
©
2002"XXI amžius"