Atnaujintas 2002 m. spalio 16 d.
Nr.78
(1085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Gyvenimą privalome palikti geresnį, negu radome

Vilniuje vykstančiuose renginiuose dažnai matome gražią, elegantišką moterį. Kartais ji būna kartu su vyru generolu Jonu Kronkaičiu, Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu, kartais - su draugėmis. Ta moteris - Rūta Kronkaitienė, prieš penkerius metus kartu su vyru iš Amerikos atvykusi į Lietuvą. Ji mielai sutiko pasidalyti mintimis su "XXI amžiaus" skaitytojais.

Kokie išliko ryškiausi vaikystės ir jaunystės prisiminimai?
Gimiau netoli Raudonės esančiame Bartininkų kaime (Raseinių aps.), ūkininkų šeimoje. Karas tėvus užtiko besistatančius namą. Jie labai bijojo sugrįžtančių rusų, todėl traukėsi į Vakarus. Kaip ir visi, tikėjo, jog pasitraukia laikinai, kad greitai sugrįš ir tęs įprastus darbus. Vokietijoje tėvas buvo išvarytas kasti apkasų ir nebegrįžo, pateko į bombardavimą. Apie jo žūtį niekas nepranešė - buvo suirutė. Mama jo bandė ieškoti, bet nesėkmingai. Kai ji išeidavo maisto, likdavau su dviem už save mažesnėmis sesutėmis, nors ir pati buvau dar maža. Kaukdavo sirenos - skelbdavo oro pavojų, turėjau orientuotis, kaip gelbėtis pačiai, kaip gelbėti sesutes. Iš vaikystės itin neigiamų emocijų neliko - tokių, kaip mes - šeimų, per karą netekusių vyrų ir tėvų, aplinkui buvo šimtai. Mūsų mama buvo tvirtas žmogus. Ja visur buvo galima pasikliauti, ji iš sunkiausių situacijų sugebėdavo rasti išeitį.
Paskui mokiausi Vasario 16-osios gimnazijoje. Buvo labai gera. Ten susiradau draugių visam gyvenimui. Ir dabar dar su jomis susitinku. Asmenybės brandai daug davė skautai, kuriems priklausiau.
Ką studijuoti? Tas klausimas svarbus kiekvienam jaunam žmogui. Svarsčiau, ką rinktis - istoriją ar žurnalistiką. Pasirinkau istoriją. Studijuodama dirbau laikraštyje.
Besimokydama susipažinau su būsimu vyru. Vokietijoje buvo jo pirmoji darbo vieta. Po kiek laiko jis turėjo grįžti į Ameriką. Man reikėjo apsispręsti: tekėti ir kartu išvažiuoti arba likti Vokietijoje ir tęsti studijas. Ištekėjau būdama dvidešimt vienerių metų ir išvažiavau. Studijas baigiau Amerikoje. Kartu gyvenome keturiasdešimt metų.

Rūta ir Jonas Kronkaičiai su Amerikos karinio laivo-ligoninės kapitonu