Ūkininkas, knygnešys ir korespondentas
Juozo Pavalkio-Vijūno (1872-1947) 130-osioms gimimo metinėms

Juozo Pavalkio-Vijūno 130-osios gimimo metinės gražiai paminėtos Zanavykų žemėje. Lukšiuose (Šakių r.) po atminimo šv. Mišių atidengtas skulptoriaus ir seniūno Vido Cikanos sukurtas paminklas, aplankyta Lukšių kapinėse esanti Pavalkių šeimos kapavietė. Pavalkių sodyboje Akėčių kaime pašventinta memorialinė lenta, pagerbtas atstatytas kryžius, susipažinta su knygnešio J.Pavalkio ir Pavalkių genealoginiu medžiu, siekiančiu 1776 metus. Akėčių kaimo senbuviai dalijosi prisiminimais ir aptarė savo reikalus. Šventę nuskaidrino Liepaloto etnografinis ansamblis.
Juozas Pavalkis-Vijūnas gimė 1872 m. rugsėjo 11 d. Akėčių kaime, Lukšių valsčiuje, Šakių apskrityje, kai Lietuva kentė carinės Rusijos priespaudą. Dviejų karų ir sovietinių persekiojimų sūkuriai vos neužklojo užmaršties dulkėmis jo atminimo. Tai išgelbėjo išlikusi 1933 metais leidyklos "Br.P" išleista kukli knygelė "Vijūno raštai", kur surinkta dalis jo korespondencijų, eilėraščių ir straipsnių iš draudžiamos spaudos, o taip pat tam tikslui 1932 metais parašyti "Atsiminimai ir pastabos" ir apie jo gyvenimo kelią, ir apie prieškario nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Be to, savo draudžiamos spaudos darbų korespondentą prisiminė ir jau laisvas laikraštis "Ūkininkas", 1936 metais išspausdinęs straipsnį apie Vijūno gyvenimą ir kūrybą. Tai pagrindiniai šio straipsnio literatūriniai šaltiniai ir tekstui, ir citatoms.
Jie ir įgalino supažindinti skaitytojus su iki šiol mažai žinomu pirmųjų lietuviškų spaudos dirvonų artoju Zanavykų žemėje, gyvenusiu ir dirbusiu labai sunkiu tautos istorijos tarpsniu.

Prie J.Pavalkiui-Vijūnui pastatyto paminklo jo autorius Lukšių seniūnas Vidas Cikana,
klebonas kun. Gvidonas Pušinaitis ir knygnešio vaikaičiai bei jų artimieji

Gaivinęs kunigaikščių dvasią
Lietuvos romantiko, tautinio atgimimo aktyvisto Jono Beržanskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas

Paminėti Lietuvos valstybės, kultūros, Bajorų draugijos įkūrėjo Jono Beržanskio (1862 07 25-1936 07 12) gimimo 140-ųjų metinių į Kauno karininkų ramovės iškilmių salę atvyko Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos nariai ir jų vadovė Undinė Nasvytytė, giminės, artimieji, karininkai, kariūnai, mokytojai, amžininkai, pažinoję šį garbų žmogų. Pranešimą apie J.Beržanskio veiklą, gyvenimą ir meilę Lietuvai perskaitė Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius dr. Povilas Vitkevičius.
Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis išties buvo reikšmingas tautinio atgimimo ir vėlesniais metais. Dar 1921 metais išleistame "Lietuvos albume" tarp žymių Nepriklausomos Lietuvos didžiavyrių puikuojasi ir jo nuotrauka. Kitos albume paskelbtos žymių Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjų pavardės jau buvo garsios, jų gyvenimo ir amžinojo poilsio vietos įamžintos paminklais, o J.Beržanskio asmenybė plačiajai visuomenei ir tada, ir dabar mažai žinoma. Tai "Aušros", "Varpo" romantizmo atstovas, lietuviškųjų tradicijų propaguotojas, pirmojo tautinio atgimimo sąjūdžio dalyvis. Kildino save iš kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio, todėl asmens dokumente buvo įrašyta: Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis.
J.Beržanskis gimė 1862 m. rugsėjo 7 d. dabartinio Akmenės rajono Viekšnių valsčiaus Pluogų kaime. Augo didelėje ūkininkų šeimoje. Tėvai - Jonas Beržanskis ir motina Barbora Šiuipaitė - augino vienuolika vaikų.

 

Giminės prie J.Beržanskio portreto: kairėje - vaikaičiai, dešinėje - dukra Minvydė, jos sūnus ir kita dukra Pojata

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija