Įdomiai
sumanytas jubiliejus
Rugsėjį
Titoniuose (Pakruojo r.) vyko susitikimas su iš šio kaimo kilusiu
rašytoju Leonu Balčiūnu, jo paskutiniųjų dviejų knygų pristatymo
ir 70-mečio proga. Prieš atvykdamas, jis pasiūlė ta proga aplankyti
daugelį žymesnių to krašto paminklų. Renginys susidėjo iš dviejų
dalių: savotiškos ekskursijos ir veiklos salėje.
Buvo sumanyta pradėti nuo mirusiųjų pagerbimo. Pamūšio kapinėse,
po didžiuliais beržais, ilsisi Ignas ir Agota Balčiūnai - rašytojo
jubiliato tėvai. Prie kapo susirinko kelios dešimtys atvykusiųjų:
trys sūnūs su šeimomis, kiti artimieji, kaimynai, pažįstamieji...
Tylos minute pagerbus mirusiuosius ir pasimeldus už jų sielas,
sūnus Leonas iškilmingai skaitė savo eilėraščius "Mirusiam
Tėvui" ir "Odė Motinai". Ne vienas tyloje nubraukė
ašarą ir meldė savo sieloje mirusiesiems dangaus palaimos.
Pamūšio bažnyčios šventoriuje, prie vyskupo K.Paltaroko paminklo,
Aldona Balčiūnienė skaitė iš jubiliato knygos "Sveika, Marija"
skyriaus "Vysk.K.Paltarokas - Pamūšio parapijos steigėjas"
ištrauką ir deklamavo eilėraštį "1958 m. sausio 3 d. ypatingas
nekrologas", skirtą vyskupo mirties dienai. Čia pat, tik
už kelių žingsnių, stovi 1981-aisiais piktadarių nužudyto Pamūšio
ilgamečio klebono Leono Mažeikos paminklas. Po maldos už jo sielą
rašytojas L.Balčiūnas skaitė savo knygos "Dekalogo spinduliuos"
eilėraštį "Pamūšio parapijos tragedija" nužudytam klebonui
atminti.
Prie Pamūšio Liurdo nustebome išvydę didelį gamtovaizdžio pasikeitimą:
kur vedė sausas takelis iš Liurdo į kapines - driekėsi milžiniškas
vandens plotas, susiliejęs su Mūšos upe. Kaip paaiškino Pakruojo
rajono meras Jonas Juozapaitis, tai - prie Mūšos, ties Dvariukų
kaimu, pastatytos naujos elektrinės padarinys. Daug kam tai buvo
naujiena. Prie Liurdo L.Balčiūnas kalbėjo apie jo statybą, Marijos
apreiškimą, o mokytoja Emilija Selezniovienė skaitė iš jo knygos
"Tikėjimo keliu" eilėraštį "Švč.M. Marijos apsireiškimas".
Palikę Pamūšį, nuvykome prie Lumbelių ąžuolo, esančio už Titonių
kaimo. Į šį ąžuolą yra įkelta daili koplytėlė. Joje - šv.Ignaco
skulptūra. Koplytėlė skirta knygnešiui Ignui Bitaičiui atminti.
Jos autorius - pakruojiškis Pranas Miežis. Po tylos minutės iš
minėtos jubiliato knygos "Sveika, Marija" Pakruojo vidurinės
mokyklos moksleivė Ernesta Užiūnaitė perskaitė eilėraštį "Susimąstykim
prie Titonių koplytėlės", vaizduojantį šv.Ignaco Lojolos,
Jėzuitų ordino įkūrėjo, veiklą, savotiškai primenančią knygnešio
Igno Bitaičio kančias ir mirtį kalėjime.
Aplankėme Nepriklausomybės kryžių, pastatytą 1928 metais jubiliato
tėvų žemėje, Titonių kaimo vidury. Kryžius titoniečių jėgomis
buvo pastatytas iš surinktų laukuose stambių akmenų, panašus į
esantį Kaune, Karo muziejuje. Šis kryžius išliko per visus okupacijos
metus. Jį iš naujo pašventino 1991-ųjų birželį, per Šv.Antano
atlaidus, Linkuvos klebonas Vytautas Masys. Kaip prisimena L.
Balčiūnas, šis kryžius titoniečių buvo prižiūrimas, visą laiką
aplink jį žydėdavo įvairios gėlės. Per Šeštines ar Sekmines susirinkdavo
minios žmonių iš visos apylinkės ir giedodavo. Kultūros namų ansamblio
vadovė Aušra Gelažnikienė iškilmingai skaitė iš L.Balčiūno knygos
"Dekalogo spinduliuos" šio kryžiaus pašventinimui skirtą
eilėraštį "Kryžiaus globoje". Po to netikėtai suskambo
giesmė "Glorija. Aleliuja". Ją entuziastingai traukdamos
atliko Titonių ansamblietės. Užsukome ir į J.Paukštelio muziejų
bei biblioteką. Vedėja Pranė Čirvinskienė papasakojo apie J.Paukštelio,
vyskupo K.Paltaroko, jubiliato L.Balčiūno ir kitas ekspozicijas.
Šis renginys buvo skirtas kraštiečiui rašytojui L.Balčiūnui, tai
lankytojai daugiausia jo kūryba ir domėjosi, žiūrėjo knygas, kurių
buvo devyniolika, nuotraukas iš jubiliejaus minėjimų Linkuvos
kultūros namuose ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje, laikraščių
straipsnius.
Antroji renginio dalis vyko atnaujintuose kultūros namuose. Titoniečiai,
seniūno Romualdo Staišiūno, Titonių bendruomenės vadovės Aidos
Skikienės, ansamblio vadovės A.Gelažnikienės, mokytojos E.Selezniovienės,
bibliotekos vedėjos P.Čirvinskienės ir kitų iniciatyva, salę suremontavo,
išdažė, išpuošė. Prezidiume sėdėjo seniūnas, rajono meras J.Juozapaitis,
Kultūros skyriaus vedėjas Alfredas Šimkus ir rašytojas jubiliatas
L.Balčiūnas. Susirinko pilnutėlė salė. Dalyvavo ir du ansambliai
- Titonių ir Klovainių.
L.Balčiūnas pristatė savo dvi knygas: "Sielos šauksmas"
ir "Švenčių, ugdymo ir kūrybos dvasia". "Sielos
šauksmas" - eilėraščių knyga. Tai religiniai filosofiniai
mąstymai įvairiais tikėjimo, etikos, Tėvynės meilės, Amžinybės,
gynybos, gamtos ir kitais aktualiais klausimais. Labai svarbus
skyrius apie Švč.M.Marijos naujausius apreiškimus įvairiose pasaulio
vietose, Jos paskutiniąsias pranašystes žmonijai. Nemaža eilėraščių
skirta Tėvynės, žmogaus sielos būsenos, susikaupimo, maldos, Šv.Dvasios
įtakos ir kitiems apmąstymams. Šiek tiek yra ir satyrinių šmaikštavimų.
"Švenčių, ugdymo ir kūrybos dvasia" - tai autoriaus
19-oji knyga, esė apie religines bei tautines šventes, su jomis
susijusius papročius, tradicijas šeimoje, mokykloje, aiškinama
jų kilmė, šventimo būdai, įtaka visuomenei bei moksleiviams, ryšys
su Bažnyčia. Knygą recenzavo mons. prof. hab. dr.Vytautas Kazlauskas.
Kaip pabrėžia recenzentas, "šiais religinio dvasingumo krizės
laikais ypač vertingas pats svarbiausias knygos bruožas - autoriaus
dvasingumas, kuriuo dvelkia ne tik jo autobiografija, bet ir eseistinių
apmąstymų žodžiai bei mintys".
Pats rašytojas tas abi knygas taip ir apibūdino savo kalboje,
iš pirmosios paskaitė nemažai eilėraščių, kurių kraštiečiai noriai
klausėsi. Salėje vyko knygų paroda, dalyviai susidomėję jas apžiūrėjo,
domėjosi tematika.
Pakruojo rajono meras J.Juozapaitis pasidžiaugė L.Balčiūno kūrybingumu.
Kultūros skyriaus vedėjas A.Šimkus jubiliatui įteikė kompozitoriaus
Juozo Pakalnio, kurio sukaktis buvo ką tik paminėta, portretą.
L.Balčiūnas apdovanojo Titonių ir Klovainių ansambliečius savo
knygomis bei įteikė po dešimt naujų eilėraščių, skirtų dainoms.
Ansambliečiai pasižadėjo pritaikyti melodijas ir padainuoti kito
susitikimo metu.
Labai gražiai skambėjo Klovainių ir Titonių ansambliečių dainos
bei muzika. Vakaronės metu rašytojas padeklamavo savo satyrinių
eilėraščių. Tarsi iš naujo atgimė Klovainių seniūnija, Titoniai.
Gera, kad seniūnijoje vyksta tokie gražūs renginiai. Tai mūsų
krašto žmonių indėlis į tautos kultūrą, dvasinį atsigavimą. "Man
šis renginys buvo tuo brangesnis, kad jis įvyko mano tėviškėje,
nes ji man - mieliausia", - pabrėžė jubiliatas.
Emilija
SELEZNIOVIENĖ
Pakruojo rajonas
©
2002"XXI amžius"