XXI amžius

Daina ir šokiai garsino Lietuvos vardą XX tarptautiniame muzikos festivalyje

Minint Pasaulinę muzikos dieną (spalio 1 d.), muzikos mėgėjus pradžiugino Kauno filharmonijoje įvykęs koncertas, kuriame dalyvavo Kauno kamerinis orkestras ir jo dirigentas Pavel Berman bei Karlheinz Poschl (Austrija). Nuskambėjus nuotaikingoms V.A.Mocarto simfonijoms, prisiminiau šią karštą vasarą įvykusį XX tarptautinį muzikos festivalį, kuriame Lietuvos vardą garsino Kauno ir Vilniaus chorai bei Panevėžio vaikų tautinių šokių kolektyvas.
Šie tarptautiniai muzikos festivaliai vyksta kasmet nuo 1983-iųjų. Lietuvos dainų ir šokių kolektyvai juose pradėjo dalyvauti tik nuo 1992 metų. Šiais metais jame dalyvavo trisdešimt trijų pasaulio šalių dainų ir šokių kolektyvai. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto merginų choro narė Svetlana Mažeikienė sutiko pasidalyti įspūdžiais apie įvykusį festivalį. Ji yra muzikologė, muzikos mokyklos mokytoja, vadovauja Lietuvos žemės ūkio universiteto studentų koplyčios chorui, jos auklėtiniai yra ne kartą laimėję Europoje organizuotus pianistų konkursus.
Gerbiama mokytoja, kokie reikalavimai keliami muzikantams, norint jiems dalyvauti šiuose festivaliuose?
Tapti šio festivalio dalyviu nėra taip paprasta. Kiekvienas norintis dalyvauti kolektyvas turi pateikti paraišką, kurioje išdėsto savo nuopelnus, atliekamų kūrinių garso įrašą ir pasiektus rezultatus ankstesniuose konkursuose bei festivaliuose. Po to organizatoriai atrenka pačius geriausius, siunčia kvietimą ir nurodo vieną konkursinį privalomąjį kūrinį. Jį turi paengti kiekvienas į festivalį pakviestas kolektyvas. Taip pat ne konkurso tvarka buvo atsiųstos grigališkojo choralo mišios, kurias festivalio pabaigoje chorai privalėjo atlikti įvairiose miestelių bažnyčiose.
Festivalis vyko keliais turais tris dienas. Chorai viename ture turėjo atlikti klasikinę programą. Kitame - nacionalinę. Buvo labai įdomu pasiklausyti įvairių pasaulio šalių nacionalinių dainų, pasigrožėti spalvingais drabužiais ir nacionaliniais šokiais. Iš jų labiausiai išsiskyrė egzotiškų šalių atstovai.
Kur vyko festivalis ir kokie liko maloniausi įspūdžiai?
Festivalis vyko mažame Kantonigros miestelyje Ispanijos Katalonijos kalnuose. Smagu buvo matyti aukštai Katalonijos kalnuose plevėsuojančią lietuvišką vėliavą, girdėti lietuvišką kalbą ir klausytis lietuviškų dainų. Tada jautiesi savo šalies maža dalelytė, nors toli nuo tėviškės krantų, ir su pasididžiavimu tari, kad esi iš Lietuvos.
Kur buvote apgyvendinti ir kaip bendravote su kitataučiais?
Mes buvome apgyvendinti už 50 km nuo konkurso vietos, gražiame kalnų miestelyje. Vietos gyventojai mus labai maloniai priėmė ir apgyvendino savo šeimose. Štai tada ir išryškėjo kalbos barjeras. Gerai, jei kuris iš jų mokėjo angliškai, tai sunkumų nebuvo. Jei ne, tai teko bendrauti net gestais. Tačiau nuoširdumas ir pagarba padarė mūsų bendravimą labai malonų ir paprastą.
Vietos gyventojai sudarė mums galimybę pagiedoti miestelio bažnyčioje, kurioje tą vakarą buvo susirinkę beveik visi Centeleso gyventojai. Skambėjo visame pasaulyje gerai žinomos giesmės: Dž.Bizė "Agnus Dei", R.Tompsono "Alleluja", Jakobus Gallus "Virgines prudentes", A.Remesos "Ave, Maria stella" ir kt. Po šių giesmių ilgai netilo plojimai ir padėkos žodžiai. Po koncerto miestelio meras pakvietė mūsų chorą į draugystės vakarą, kuriame mes buvome pavaišinti ir apdovanoti atminimo dovanėlėmis.
Kokie mieliausi prisiminimai iš susitikimų su Katalonijos žmonėmis?
Išvažiuodami iš šio miestelio, širdyje išsivežėme begalinę meilę ir šilumą šiems paprastiems žmonėms, kurie taip maloniai mus globojo ir rūpinosi, kad nieko netrūktų, džiaugėsi mūsų pergalėmis ir vylėsi dar kada nors susitikti, galbūt kitame Kantonigros muzikos festivalyje.
Mūsų kelias vingiavo tolyn. Dar laukė Barselona, Vica, Monakas. Ir ilgas kelias namo.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės ateityje, dalyvaujant tokiuose festivaliuose.

Kalbėjosi dr.Vytautas Mikutis