Viešas
laiškas profesoriui Liudui Truskai ir jo mecenatams
Rugsėjo
11-13 dienomis Varšuvoje vyko mokslinė konferencija "Pasipriešinimas
totalitarinėms sistemoms Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus
regione". Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos istorikas prof.
Liudas Truska menkino Lietuvos istoriją, pristatė Lietuvą kaip
karo nusikaltėlių ir nacių kolaborantų, svajojančių nusimaudyti
žydų ir lenkų kraujo jūroje, kraštą. Jis melavo, iškraipė istorijos
faktus ir šmeižė lietuvių tautą.
L.Truska 1941 metų birželio sukilimą vadino žydų skerdynėmis.
Pokario partizaninį karą vadino beprasmiu, o Laisvės kovų populiarinimą
- kultu, trukdančiu blaiviam istorijos suvokimui.
L.Truska tvirtino, kad sovietinės okupacijos metais lietuvių genocido
nebuvo, nes buvo tik žydų genocidas nacių okupacijos metu. Lietuviai
esą vokiečiams nesipriešino, jie tik kolaboravo ir iš esmės kariavo
Vokietijos pusėje. Jokios antinacinės lietuvių rezistencijos esą
nebuvę.
L.Truska apsimeta nežinąs, kad ne tik šimtai nusikaltėlių dalyvavo
žydų genocide, bet tūkstančiai lietuvių, rizikuodami gyvybe ir
savo šeimos narių ateitimi, gelbėjo žydus nuo pražūties, kad tūkstančiai
lietuvių už atsisakymą vykdyti nacių nurodymus buvo kalinami Štuthofo
koncentracijos stovykloje, dešimtys tūkstančių išvežti priverstiniams
darbams į Vokietiją. Šimtus inteligentų ir dvasininkų naciai sušaudė
kaip įkaitus už ginkluotus vokiečių karių ir pareigūnų užpuolimus.
Šimtai Vietinės rinktinės karių buvo sušaudyti už nepaklusimą
nacių įsakymams.
Istorikas L.Truska tarsi nieko nežino, kad, nepaisant 1938 metų
Lenkijos ultimatumo Lietuvai, skaudžiai pažeminusio tautos savigarbą,
Lietuva elgėsi garbingai, nesidėjo su nacistine Vokietija, priėmė
kapituliavusios Lenkijos kareivius ir iš jos tremiamus žydus,
jais rūpinosi ir sudarė sąlygas išvykti į Angliją ir kitas šalis.
Jis to "nežino" ir vadina lietuvius prastos moralės
tauta. Jis nutyli teigiamus tautos charakterio bruožus ir suabsoliutina
pavienių nusikaltėlių blogus darbus.
L.Truska yra Vilniaus pedagoginio universiteto ir Kauno Vytauto
Didžiojo universiteto profesorius. Be to, pagal sutartį dirba
LGGRT centre ir yra Tarptautinės teisingumo komisijos narys.
Kyla daug klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti L.Truskos darbdaviai.
Ar gali vienas žmogus dirbti keturiose penkiose institucijose
be žalos darbo kokybei? Štai kiek netiesos yra L.Truskos teiginiuose.
Ar toks žmogus gali būti Tarptautinės teisingumo komisijos nariu?
Ar galima tokiam žmogui patikėti jaunosios kartos auklėjimą? Į
šį klausimą galėtų atsakyti ir studentų organizacijos. Ar galima
nenuspėjamo elgesio žmogų kviesti į Lietuvai atstovaujančias delegacijas?
Ir dar vienas klausimas LGGRTC vadovams. Ar nepasirodė jums skandalą
provokuojantis pats lenkų pusės sugalvotas konferencijos pavadinimas?
Juk Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus krašte veikusios lietuviškos
organizacijos ir lietuviškos karinės įgulos rūpinosi lietuvybės
puoselėjimu ir lietuviškų įstaigų apsauga nuo lenkų Armijos krajovos
ir bolševikų partizanų puldinėjimų. Pasipriešinimas totalitarinėms
sistemoms galėjo būti svarstomas tik visos Lietuvos kontekstu.
Profesoriau, jūs privalote viešai atsiprašyti savo tautos ir paprašyti
atleidimo partizanų ir laisvės kovų dalyvių už jūsų paskleistą
šmeižtą ir Lietuvos istorijos faktų iškraipymą.
Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdyba
Kaunas
©
2002"XXI amžius"