XXI amžius

Norisi daryti tik gera

Prie balkone išauginto derliaus (iš kairės):
dr.Aldona Vasiliauskienė, prof. kun.Porfirijus Pidručnij, OSBM, prof.t.Dmitrijus Blažejovskis su parodai paruoštais portretais
ir dr.Ana Šverdtfėger

Osvaldo VESELKOVSKO, OSBM, nuotrauka

Rugsėjo viduryje Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje "Vilnius - daugiatautės kultūros miestas" pranešimą tema "Vilniaus bazilijonai Bučačiuose (1712-1784)" skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Rugsėjo pradžioje, po šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje, įvyko šios mokslininkės organizuotas parapijiečių, tai yra Rytų apeigų katalikų ukrainiečių, popietė - pokalbis su lietuviais, besidominčiais tautinių mažumų problemomis Lietuvoje. Dar neišblėso įspūdžiai iš prieš metus Šiauliuose ir Vilniuje vykusios mokslinės konferencijos "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje", skirtos tėvų bazilijonų veiklai aptarti. Konferenciją organizavo ir pranešimą tuomet skaitė dr. A.Vasiliauskienė. Ji mielai sutiko pasikalbėti su "XXI amžiaus" korespondente dr. Aldona Kačerauskiene.

Prašytume papasakoti, kaip kilo sumanymas domėtis Bazilijonų ordino istorija, jų veikla? Susidaro įspūdis, jog tai jūsų mokslinio darbo objektas.
Tai nėra mano mokslinio darbo tiesioginis objektas. Tačiau nederėtų pamiršti, kad Bazilijonų ordino istorija - tai ne tik religinė tematika, bet ir tautų bendradarbiavimo reikšmingos sąsajos, tai Vilniaus ir Lietuvos kultūros istorijos dalis, kurią reikėtų puoselėti, prikelti iš užmaršties, pakeliant į mokslinių tyrinėjimų lygmenį ir populiarinant. Visa tai sovietmečiu nebuvo įmanoma padaryti. Tik dabar šiems darbams atsivėrė galimybės. Taip pat reikėtų prisiminti, kad Lietuvių katalikų mokslo akademijos iniciatorius vyskupas profesorius Pranciškus Petras Bučys, MIC (1872-1951), 1930 metais Romoje buvo pakeltas Rytų apeigų katalikų tituliniu Olimpo vyskupu ir pasivadino Petru. Tai vienintelis lietuvis - Rytų apeigų vyskupas. Jis mano tyrinėjimuose tapo jungiamąja grandimi tarp Lietuvių katalikų akademijos ir vienuolių bazilijonų.
Priminsiu, jog bazilijonai - tai Rytų apeigų vienuoliai, kurie laikosi Kapadokijos vyskupo šv.Bazilijaus (329-379) 360 metais sukurtos regulos. Slavų kraštuose bazilijonai atsirado IX amžiuje. Rytų apeigų bazilijonai Lietuvoje minimi XV amžiuje. Pirmasis jų vienuolynas Lietuvoje buvo įkurtas 1497 metais Kobrine. XVI amžiuje bazilijonai daugiausia kūrėsi Vilniaus vyskupijoje. Žemaičių vyskupijoje įsikūrė tik vienas - Padubysyje. Bazilijonai, kaip ir jėzuitai, plėtojo švietimą, kūrė pradines mokyklas ir gimnazijas, neturtingų tėvų vaikams - internatus.
Dabar ordinui priklauso apie 650 narių. Jie susibūrę į septynias provincijas, dvi viceprovincijas ir vieną delegatūrą, turi 81 vienuolyną. Daugiausia vienuolynų yra Ukrainoje (21), Brazilijoje (16), Kanadoje (10), Amerikoje (7). Generalinė tėvų bazilijonų valdyba veikia Romoje. Jai pavaldžios provincijos yra daugelyje pasaulio šalių. Graikų katalikų bažnyčios centras yra Šv. Juro katedra Lvove. Planuojama pastatyti naują katedrą Kijeve ir ten perkelti Graikų katalikų bažnyčios centrą.
Ateinančiais metais 230 metų jubiliejų minės netoli Šiaulių esanti Bazilijonų vidurinė mokykla. Tai taip pat skatino tęsti istorinius tyrimus. Džiaugiuosi penkių savaičių moksline stažuote Romoje.
Stažuotė į Romą - nekasdienis įvykis. Kaip ir iš ko pavyko gauti finansavimą?
Praėjusiais metais vykusioje konferencijoje "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje" dalyvavo nemažas būrys svečių iš užsienio. Tarp jų buvo iš Romos atvykęs prof. kun. Porfirijus Pidručnij, OSBM. Jam konferencija paliko gerą įspūdį. Tai buvo pirmoji pasaulyje tėvams bazilijonams skirta mokslinė konferencija. Tuomet duotą pažadą jis įvykdė - šiemet mane pasikvietė į Romą.
Prašytume plačiau papasakoti apie šią stažuotę.
Stažuotės programą sudarė trys glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildančios dalys: pakelta į aukštumas mokslinė veikla, kultūrinė pažintinė veikla ir dvasinis tobulinimasis.
Generalinėje kurijoje yra gausi, gerai ir visiškai katalogizuota biblioteka, archyvas. Ten daug rankraštinės medžiagos. Įdomūs XVII-XVIII amžių bazilijonų vizitacijų dokumentai mikrofilmuose. Originalai yra Austrijoje ir Rusijoje (Sankt Peterburge). Keliamas tikslas peržiūrėti Peterburge esančią gausią archyvinę medžiagą, bet tam nėra nei lėšų, nei žmonių, gebančių tą darbą atlikti.
Iš mikrofilmų atsirinkau medžiagą apie bazilijonų veiklą Padubysyje, apie ten įsteigtą mokyklą. Tai pravers kitų metų rudenį rengiant konferenciją - mokyklos 230 metų paminėjimą. Susipažinau su tėvo P.Pidručnij disertacijos rankraščiu. Įtikinėjau, jog būtina išleisti atskira knyga. Tai būtų tarsi pradžiamokslis rimtiems tyrinėjimams pradėti. Ten atskleidžiami santykiai su Apaštalų sostu, su kitomis bazilijonų kongregacijomis, Bazilijonų ordino būklė po Lietuvos - Lenkijos valstybės padalijimų ir to ordino likvidavimas Rusijos imperijoje. Po penkiolikos metų Bazilijonų ordinas minės 400 metų jubiliejų. Toms iškilmėms būtina rengtis iš anksto. Jaunus žmones reikia sudominti, rašant mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius, kad jie imtųsi tyrinėjimų.
Bazilijonų archyve Romoje radau rankraščių ir spausdintų leidinių, kurių Lietuvos bibliotekose nėra.
(nukelta į 5 p.)
(atkelta iš 1 p.)
Universiteto Religijos studijų centrui parvežiau įdomios medžiagos. Pati sau - taip pat: Bazilijonų ordino istoriją suvedžiau į lenteles, parengiau rankraštinį pranešimą konferencijai. Darbo sąlygos buvo idealios - jeigu reikdavo, vienuoliai mesdavo savo darbus ir konsultuodavo įvairiais klausimais.
Kultūrinė programa siejosi su moksliniu darbu. Susipažinau su Roma, ukrainiečių veikla, moterų vienuolijomis, graikų katalikų vyskupais, žymiais mokslininkais ir menininkais. Malonūs priėmimai vyko pas vyskupą dr. Ivan Choma, kuris tyrinėja kardinolo Josif Slipyj palikimą. Jis apsidžiaugė mano atvežta medžiaga apie kardinolo laiškus kun. Prano Račiūno, MIC, motinai į Ameriką. Apie malonią pažintį su menininku kun. dr. Dimitrijumi Blažejovskiu, sulaukusiu 92 metų amžiaus, jau rašiau "XXI amžiuje". Teko apsilankyti ukrainiečių Vatikano radijuje, kalbėti tiesiogiai į eterį. Pasakojau apie stažuotės programą, įspūdžius, atliktus darbus. Aplankiau daug bažnyčių. Buvo sudarytos sąlygos apsilankyti požemiuose, šv. Pranciškaus pėdsakais nukeliauti į olas, pajusti autentiką.
Mano dvasiniam brendimui daug davė kasdienis bendravimas su tėvu P.Pidručnij. Į Romą išvažiavau dar neatsipeikėjusi nuo streso, patirto darbe. Ten patekau kaip į rojų. Tėvas P.Pidručnij sakė: "Patekusi iš gėrio į gėrį nieko ypatinga nebūtum pajutusi". Atsargiai buvau įtraukta į kasdieninę Evangelijos analizę. Paskaitydavo Šventojo Rašto ištraukėlę ir kalbėdavomės. Mano pašnekovas būdavo toks paprastas, kad visais klausimais išdrįsdavau pasakyti savo nuomonę. Diskusija tą nuomonę kartais pakeisdavo. Kartais - ne. Tuomet tėvas P.Pidručnij juokais sakydavo: "Nuvesiu tave į biblijos institutą, galėsi ten dėstyti".
Mane maloniai stebino begalinis atsidavimas Dievo valiai. Visur ieškojimas džiaugsmo, gėrio - juk tai Dievo meilės pajautimas. Taip pat dėkingumas už nedidelį darbelį, padarytą artimui. Per penkias savaites kasdien sėjamas gėris, gausybė gerų žodžių, išskirtinis dėmesys, bendra malda prie stalo, kasdienis dalyvavimas šv. Mišiose padarė savo - visiškai nusiraminau, nebeliko jokių neigiamų emocijų. Visiems norėjosi ir tebesinori daryti tik gera. Tas dienas prisiminsiu kaip nuostabias rekolekcijas.
Per penkias savaites, praleistas vienuolyne, galima susidaryti nuomonę apie vienuolių gyvenimo būdą, jų buitį. Kokia ji?
Vienuolyne gyvena apie 40 žmonių. Rytą, pusę septynių - susikaupimas, maldos, šv. Mišios. Tarsi tebegirdžiu ramų ukrainietiškų giesmių giedojimą. Paskui pusryčiai. Vienuoliai valgo paprastą maistą ir dar apgailestauja, kad pasaulyje yra daug badaujančių žmonių. Jų buitis labai kukli.
Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Aldona KAČERAUSKIENĖ