Atnaujintas 2002 m. lapkričio 8 d.
Nr.84
(1091)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Viltis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Norisi daryti tik gera

Prie balkone išauginto derliaus (iš kairės):
dr.Aldona Vasiliauskienė, prof. kun.Porfirijus Pidručnij, OSBM, prof.t.Dmitrijus Blažejovskis su parodai paruoštais portretais
ir dr.Ana Šverdtfėger

Rugsėjo viduryje Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje "Vilnius - daugiatautės kultūros miestas" pranešimą tema "Vilniaus bazilijonai Bučačiuose (1712-1784)" skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Rugsėjo pradžioje, po šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje, įvyko šios mokslininkės organizuotas parapijiečių, tai yra Rytų apeigų katalikų ukrainiečių, popietė - pokalbis su lietuviais, besidominčiais tautinių mažumų problemomis Lietuvoje. Dar neišblėso įspūdžiai iš prieš metus Šiauliuose ir Vilniuje vykusios mokslinės konferencijos "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje", skirtos tėvų bazilijonų veiklai aptarti. Konferenciją organizavo ir pranešimą tuomet skaitė dr. A.Vasiliauskienė. Ji mielai sutiko pasikalbėti su "XXI amžiaus" korespondente dr. Aldona Kačerauskiene.

Prašytume papasakoti, kaip kilo sumanymas domėtis Bazilijonų ordino istorija, jų veikla? Susidaro įspūdis, jog tai jūsų mokslinio darbo objektas.
Tai nėra mano mokslinio darbo tiesioginis objektas. Tačiau nederėtų pamiršti, kad Bazilijonų ordino istorija - tai ne tik religinė tematika, bet ir tautų bendradarbiavimo reikšmingos sąsajos, tai Vilniaus ir Lietuvos kultūros istorijos dalis, kurią reikėtų puoselėti, prikelti iš užmaršties, pakeliant į mokslinių tyrinėjimų lygmenį ir populiarinant. Visa tai sovietmečiu nebuvo įmanoma padaryti. Tik dabar šiems darbams atsivėrė galimybės. Taip pat reikėtų prisiminti, kad Lietuvių katalikų mokslo akademijos iniciatorius vyskupas profesorius Pranciškus Petras Bučys, MIC (1872-1951), 1930 metais Romoje buvo pakeltas Rytų apeigų katalikų tituliniu Olimpo vyskupu ir pasivadino Petru. Tai vienintelis lietuvis - Rytų apeigų vyskupas. Jis mano tyrinėjimuose tapo jungiamąja grandimi tarp Lietuvių katalikų akademijos ir vienuolių bazilijonų.