Nuosmukis
Skaitant ir girdint rusakalbių,
"didžiojo tėvynės karo veteranų", kolūkinio kaimo apraudotojų,
vėl atgijusių jedinstveninkų liaupses premjero A.Brazausko "epochos
kūriniui" "Penkeri prezidentavimo metai", paskubomis
išleistam Maskvoje, žmogus jau niekuo nesistebi. Juk tarsi balzamas
neokomunistams skamba šios knygos skyriai: "Didysis kaimo
sunaikinimas", "Melagingi keliai" ir pan. O dėl
sunaikinto kaimo, tai, kaip šiandien pamenu, dar Atgimimo metais
- 1989-ųjų vasarą - žinomo žaliųjų aktyvisto ir šio judėjimo kūrėjo,
per anksti pasitraukusio iš gyvenimo Sauliaus Griciaus pasakojimą,
kaip LKP centro komiteto pirmasis sekretorius A.Brazauskas labai
supyko, kai tuomečiai žalieji apkaltino LSSR "Agropromą",
kad buvo statomi valymo įrenginiai prie fermų. Sumanymas buvo
lyg ir geras: fermų, pastatytų gražiausiose Lietuvos vietose,
srutos upelių ir upių neterš - ainių pagarba ir dėkingumas garantuotas.
Kaip tarė, taip ir padarė: pastatė net 497 valymo įrenginius.
Bėda tik ta, kad pusė jų neveikė nuo pat pirmos dienos. O kelios
dešimtys tų įrenginių buvo iškart užkonservuota. Tai reiškė štai
ką: išdraskyti varikliai, supjaustyti laidai - žodžiu, griuvėsiai.
Milijoninės lėšos iššvaistytos. Atrodė, teisti reikėjo. Reikėjo,
žinoma. Tačiau niekas savų nesodino nei tada, nei dabar. Geriausiu
atveju, laukiama "senaties termino", o jeigu jau prispiria
prie sienos akivaizdūs faktai, pavyzdžiui, su Viešųjų pirkimų
tarnybos vadovu, Ministras Pirmininkas net Valstybės kontrolės
išvadas nė nemirktelėdamas pavadina gandais ar žiniasklaidos prasimanymais.
Tuose reikaluose ypač įgudusi Premjero spaudos atstovė N.Pumprickaitė,
komentuojanti savo šefo pasisakymus įvairiais klausimais. Reikia
pripažinti, kad šios ponios meistriškumas iš juodo daryti baltą
ir atvirkščiai, išryškėjęs dar nuo jos darbo įvairiose televizijose
laikų, dabar tapo tiesiog didmeistriškas.