XXI amžius

Kaip sekasi naujam dekanui

Gegužės 7 dieną Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijai bei Ukmergės dekanatui ėmė vadovauti, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sprendimu, paskirtas dekanas kun. Gintautas Kabašinskas. Klebonas ganytojišką veiklą atlieka Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.
Iki šiol ilgus metus dekano pareigas ėjo monsinjoras Jurgis Užusienis, tačiau, pablogėjus sveikatai, atsisakė šio atsakingo darbo. Kaip teigia dekanas kun. G. Kabašinskas, jis parapijos bei dekanato darbe vadovaujasi arkivyskupijos darbo programa, kuri priimta iki 2004 metais vyksiančio Sinodo.

Pašaukimas staiga neatėjo

Paprašytas papasakoti apie kunigo pašaukimą, dekanas kun. G.Kabašinskas "XXI amžiaus" skaitytojams teigia, jog pašaukimas jo neaplankė staiga. Žinoma, noras tapti kunigu buvo, tačiau tvirtas apsisprendimas atėjo vėliau.
Kaip teigia pašnekovas, jis augo katalikiškoje šeimoje Kaune, nuo vaikystės lankė Prisikėlimo bažnyčią. Mokykloje nepriklausė nei spaliukų, nei pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Baigęs vidurinę mokyklą, pasirinko studijas Kauno politechnikos institute, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Po beveik dvejų metų studijų, G.Kabašinskas buvo pašauktas paragauti kareiviškos košės. Pasak jo, norint patekti į kunigų seminariją, būtinai reikėjo tarnauti sovietų armijoje.
Tarnybą atliko prie Uralo ir Tian Šanio kalnų, buvo ir prie Kinijos sienos. Jis prisipažįsta, jog, susidūrus su musulmonų religija, ginant krikščioniškąsias vertybes, vis labiau dvasiškai tvirtėjo ir nusprendė pasirinkti dvasininko kelią.

Jaučia nostalgiją gimtajam miestui

Nuo Kauno kunigų seminarijos baigimo kun. G.Kabašinskas skaičiuoja šešiolika metų. Iki šiol dekanas mena tuometinius kunigų seminarijos dėstytojus dr. P.Vaičekonį, Turčinską, V.Vaičiūną, įvardydamas juos kaip savo didžiausius mokytojus - autoritetus.
Nuo 1986 metų, kuomet G.Kabašinskas baigė seminariją, dirbo vikaru Kauno Arkikatedroje, vėliau - Prisikėlimo bažnyčioje, klebonavo Siesikuose, Pagiriuose, Ariogaloje.
Kaip teigia Ukmergės parapijos dekanas, jam, "užaugusiam ant asfalto", visuomet nostalgiją kelia gimtasis miestas, tačiau, dirbant kaime, lankant ir bendraujant su parapijiečiais, teko susipažinti su kaimo žmonių problemomis, padėti jas spręsti. Kun. G.Kabašinskas prisipažįsta, jog nenorėjo imtis Ukmergės parapijos dekano pareigų, nes žinojo, kad šis darbas reikalauja didelės atsakomybės. Tačiau mano, kad parapijoms turi vadovauti jauni ir energingi kunigai.

Kviečia šeimas į bažnyčią

Naujasis Ukmergės parapijos dekanas kun. G.Kabašinskas energingai ėmėsi vadovo pareigų. Jau aptartos metų temos, parapijos problemos, kurios bus sprendžiamos dekanate, vėliau kurijoje, pateikti konstruktyvūs pasiūlymai sielovadai. Kiek įmanoma, tvarkomi ir įsikūrimo, buities klausimai.
Parapijos ir dekanato darbe jis vadovaujasi 75-erių metų Kauno arkivyskupijos jubiliejaus proga išleista darbo programa, kuri priimta iki 2004 metais vyksiančio Sinodo.
Vasaros pabaigoje Ukmergės Šv.Petro ir Povilo bažnyčios klebonijoje vyko Ukmergės dekanato kunigų konferencija, kurioje dalyvavo dvylika kunigų. Dekanas mano, jog pagrindinė šių dienų problema - kunigų stygius. Jei jaunimas pasiryžtų siekti mokslo ir auklėjimo kunigų seminarijoje - būtų daugiau pašaukimų. Baigdamas pokalbį, dekanas kun. G.Kabašinskas, prisimindamas arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus žodžius, palinkėjo visiems atrasti šventadienio šventimą ir ne po vieną, bet šeimomis sekmadieniais susirinkti į bažnyčią. Sekmadienis - tai kartu ir šeimos diena, kuomet visi turi švęsti.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
Ukmergė