Atnaujintas 2002 m. lapkričio 8d.
Nr.84
(1091)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Viltis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Šovinizmo tvaikas

Pastarųjų dienų, po spalio 23-26 dienų įvykių Maskvoje, Rusijos spaudą, radiją ir televiziją persmelkė nežaboto šovinizmo banga. "Specnazas išgelbėjo Rusiją!", "Be gailesčio naikinsime labiausiai "prinokusius"!" "Mirtis banditams!" Tokiomis antraštėmis mirga Rusijos laikraščiai. Beveik visi. Netgi vadinantys save demokratiškais. Tie, kurie dar bando objektyviau pažvelgti į tai, kas vyksta, - užgniaužiami. Štai praėjusį savaitgalį ginkluoti saugumiečiai įsiveržė į laikraščio "Versija" redakciją ir viską apvertė aukštyn kojomis, ieškodami "įkalčių", esą laikraštis rengia medžiagą apie tai, kas iš tiesų organizavo įkaitų užgrobimo akciją Maskvos Dubrovkos teatre. Kišeninė Rusijos Valstybės Dūma skubiai priėmė įstatymų pataisas, kurios iš esmės apriboja žiniasklaidos priemonių veiklą, nušviečiant "kontrteroristines operacijas". Tai vertinama vienareikšmiškai - kaip cenzūros įvedimas. Įdomu, kad 64 Dūmos komunistų frakcijos nariai, taip pat ir partijos lyderis G.Ziuganovas, balsavo prieš. Be to, nuo šiol žuvusių čečėnų "teroristų" kūnai nebebus perduodami artimiesiems.
Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas pareiškė, kad prasideda plataus masto "valymo" operacija Čečėnijoje, kokios dar niekada nebuvo. Nesiliauja Kremliaus grasinimai Danijai, kol kas atsisakiusiai išduoti Rusijai Čečėnijos prezidento A.Maschadovo atstovą Achmedą Zakajevą. Prezidento V.Putino atstovas S.Jastržembskis ir Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas D.Rogozinas atvirai grasina Danijai ne tik diplomatinėmis, bet ir "kitokio pobūdžio" akcijomis. Tai ypač pavojingi pareiškimai, turint galvoje tai, jog prezidentas V.Putinas aiškiai pareiškė, kad Rusija turi teisę kovoti visomis priemonėmis prieš čečėnų "teroristus" bet kurioje pasaulio vietoje.
Tokioje atmosferoje labai laiku nuskambėjo buvusio Rusijos prezidento patarėjo, dabar Etnologijos ir regioninių tyrimų instituto direktoriaus Emilio Paino įspėjimas, kuo tai gali baigtis. Pasak jo, Kremlius padarė didžiulę klaidą, sužlugdęs dar rugsėjo mėnesį prasidėjusius Rusijos politikų kontaktus su Čečėnijos prezidento A.Maschadovo atstovais. Neseniai Lichtenšteine su A.Maschadovo atstovais buvo susitikęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas R.Chasbulatovas ir Dūmos deputatas I.Rybkinas. Taip pat su išvaikyto Čečėnijos parlamento atstovais rugsėjį tarėsi V.Putino atstovas A.Sultykovas. Atrodė, kad derybos su čečėnų kovotojais prasidės. Tačiau dabar Kremliaus "vanagai" ir generolai tas viltis palaidojo. Kaip teigė E.Painas, derybos su čečėnų kovotojais yra būtinos, bet jos gali duoti rezultatų tik tuo atveju, jeigu abi pusės nesijaus pralaimėjusios. Žinomo Rusijos politikos apžvalgininko Viačeslavo Kostikovo paklaustas, kokią E.Painas mato išeitį iš susidariusios situacijos ir ar spalio įvykių fone neįgaus valdžios Rusijoje "karo partija", E.Painas atsakė: "Tada atsiras labai negatyvus uždaras ratas. Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau susitelkia Čečėnijos gyventojai. Atsiminkite "Kaukazo tramdytoją" caro generolą Jermolovą. Jis sukėlė siaubą Kaukaze, o jo rezultatas buvo visų Kaukazo tautų bei tautelių susivienijimas ir įsigalėjo islamas, atsirado toks karo vadas kaip Šamilis. Po to karas tęsėsi dar 34 metus. Šiandien istorija kartojasi. Čečėnai jau nebeturi kitos konsolidavimosi formos, kaip "Alach akbar!" Jeigu dabar nuo Čečėnijos nusisuks ir Vakarai, ir Rusija, tai čečėnams neliks kitos išeities, kaip pasukti tokių organizacijų, kaip "Al Qaeda", keliu. Kremliaus vadovams reikėtų įsidėmėti ir suvokti taisyklę: nelaikyti ilgai armijos toje teritorijoje, kurios gyventojai sutinka ją kaip mirtiną priešą. Jeigu per metus nepavyksta pasiekti trokštamo tikslo, armija neišvengiamai demoralizuojasi ir dėl to tik didėja partizanų resursai. Dabar Čečėnijoje - apie milijonas gyventojų. Tai reiškia 500 tūkst. darbingų žmonių. O tai toks partizaninio pasipriešinimo resursas, kad, jam esant, jokia armijos grupuotė, kad ir kokia ji būtų didelė, nieko negalės padaryti. Tokių partizaninių resursų visiškai pakaks 30-iai kovos metų, kaip ir vadovaujant generolui Jermolovui. Dabartinė Rusija neturi tokio laiko limito. Todėl derybos su čečėnais yra būtinos. Ir svarbiausia: Kremlius privalo atsisakyti įtūžusių šovinistinių patarėjų pagalbos".
Beje, apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad į čečėnų kovotojų gretas įsilieja vis daugiau moterų. Tą rodo ir faktas, jog per operaciją Maskvoje, tarp nukautų 50 čečėnų kovotojų, 18 buvo moterys, kurių vyriausia - 23 metų amžiaus. Tai visai naujas reiškinys Čečėnijos istorijoje. Juk nuo amžių čečėnų moterys neimdavo į rankas ginklo. Jų pagrindinis uždavinys buvo vaikų auklėjimas. Pagal šariato įstatymus, moteris gali imtis ginklo ir keršyti tik tuo atveju, jeigu šeimoje ir giminėje nebeliko nė vieno vyro: tėvo, vyro, brolių. Dabar tokių Čečėnijoje - dešimtys tūkstančių. Per kelerius Rusijos vykdomo genocido metus tūkstančiai čečėnų moterų neteko visko.

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija