Bažnyčia atidžiai seka Europos Konstitucijos rengimą

Europos Konvento pirmininkas Valery Žiskaras d'Estenas

V.Žiskaro d'Esteno apsilankymas Vatikane

Nėra ko labai stebėtis, kad spalio 28 dieną, Briuselyje paskelbus būsimosios Europos Konstitucijos preliminarinį projektą, jį rengusio Europos Konvento pirmininkas buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Žiskaras d'Estenas pirmiausia apsilankė Vatikane, kur su naujuoju projektu supažindino popiežių Joną Paulių II. Spalio 31 dieną vykusiame susitikime Šventasis Tėvas, vienas atidžiausių Europos integracijos proceso stebėtojų ir skatintojų, V.Žiskarui d'Estenui dar kartą priminė Bažnyčios lūkesčius, kad būsimojoje Konstitucijoje bus pripažintas religijos vaidmuo, taip pat įtvirtintos krikščioniškosios vertybės.
Po susitikimo Vatikane paskelbtame pranešime spaudai teigiama, jog pokalbyje "aptartas būsimosios Konstitucijos projektas", ypač atkreipiant dėmesį į "Europos šalių tikinčiųjų bendruomenės, kuriose jie sudaro daugumą gyventojų, suinteresuotumą, kad būtų parodyta pagarba jų identitetui ir specifiniam įnašui į Europos visuomenės gyvenimą". Popiežius taip pat priminė Bažnyčios pageidavimą, kad Europos Konstitucijoje būtų pripažintas tas "statusas", kurį religinės bendruomenės turi kiekvienoje nacionalinėje įstatymdavystėje. Pats V.Žiskaras d'Estenas, kuris Vatikane taip pat susitiko su valstybės sekretoriumi kardinolu Andželu Sodanu ir užsienio reikalų ministru arkivyskupu Žanu Lui Toranu, vėliau žurnalistams sakė, kad į Popiežiaus pastabas bus atsižvelgta tolesnėje Europos Konstitucijos projekto tobulinimo eigoje.
V.Žiskaro d'Esteno vadovaujamas Europos Konventas, kurį sudaro Europos Komisijos ir parlamento bei Europos Sąjungos narių ir kandidačių nacionalinių parlamentų ir vyriausybių atstovai, buvo įkurtas praėjusių metų pabaigoje ir konstitucinės sutarties rengimo darbą pradėjo vasario mėnesį. Nepaisant Europos bendrijos katalikų vyskupų konferencijų ir kitų žemyno krikščioniškų konfesijų dvasinių vadovų raginimų, į Europos Konvento darbą nebuvo pakviestos Bažnyčios ar ekumeninių organizacijų delegacijos. Dėl tokio tikinčiųjų bendruomenių atstovų išstūmimo iš naujos Europos Konstitucijos kūrimo proceso savo apgailestavimą susitikimuose su prie Šventojo Sosto akredituotais ES šalių diplomatais ne kartą yra pareiškęs popiežius Jonas Paulius II.

Popiežius primena Bažnyčios lūkesčius

Nesudarymas galimybės Bažnyčios delegatams dalyvauti Europos Konvento darbuose faktiškai reiškia "religijos marginalizaciją, kuri yra tiek davusi ir iki šiol duoda kultūrai ir humanizmui ir kuriais Europa teisėtai didžiuojasi. Aš manau, jog tai yra tuo pat metu neteisingumas ir klaida, žvelgiant iš ateities perspektyvos“, - kalbėjo Šventasis Tėvas rugsėjo 2 dieną, priimdamas naujojo Graikijos ambasadoriaus kredencialus. Jis taip pat pastebėjo, kad pripažinimas "nepaneigiamo istorinio fakto" dėl religijos vaidmens jokiu būdu nereikštų susidariusios sekuliarios santvarkos Europos valstybėse atmetimo.
Rugsėjo 13 dieną susitikęs su naujuoju Vokietijos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto Gerhardu Vestdikenbergu, popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad "aiški nuoroda į Dievą ir į krikščioniškąjį tikėjimą" būsimojoje ES Konstitucijoje yra niekas kitas, kaip istorinės realybės pripažinimas. Jeigu Europa nesirūpina savo kultūrinio ir dvasinio paveldo įtvirtinti pagrindiniuose įstatyminiuose aktuose, rizikuoja prarasti savąjį tapatumą. Prie jo kaip "formuojantis faktorius" priklauso ir Bažnyčia, nes krikščionybė užėmė centrinę poziciją per visą Europos istoriją. Popiežius išreiškė viltį, jog, tai suvokdami, Vokietijos politikai ir intelektualai sieks, kad nuoroda į Dievą būtų įtvirtinta rengiamoje Europos Konstitucijoje.
Atitinkamas pastabas dėl Europos Konvento darbo ir Konstitucijos rengimo Šventasis Tėvas pareiškė ir spalio pabaigoje, priimdamas naujųjų Prancūzijos bei Belgijos ambasadorių skiriamuosius raštus. "Prancūzija visada vaidino variklio vaidmenį europinio tapatumo plėtotėje", - kalbėjo Popiežius spalio 26 dieną šios šalies diplomatinio korpuso atstovui Pjerui Moreliui, primindamas, kad prancūzų iškeltos "laisvės, brolybės ir lygybės" idėjos rado platų atgarsį viso pasaulio tautose. Tačiau šio Prancūzijos ir visos Europos humanistinio vertybių paveldo ištakos yra būtent jos ilgoje krikščioniškoje istorijoje. Kodėl šis krikščionybės įnašas europietiškos kultūros ir humanizmo tapsme negalėtų būti aiškiau užfiksuotas būsimojoje Europos Konstitucijoje, klausė popiežius.
Naujajam Belgijos ambasadoriui Benua Kardanui de Lichbueriui spalio 31-osios audiencijoje popiežius Jonas Paulius II taip pat pažymėjo, kad "reikšmingas krikščionybės ir krikščioniškos žmogaus sampratos vaidmuo visų Europos šalių istorijoje ir kultūroje yra bendro paveldo dalis". Todėl, atrodo, būtų visai logiška tai įrašyti į Europos Konvento rengiamą naujosios Konstitucijos projektą. Suvienytos naujosios Europos gyvenimas turi būti grindžiamas "bendromis vertybėmis, turinčiomis krikščioniškąsias šaknis".

Konstitucija turi pripažinti religinį paveldą

Negalėdami tiesiogiai dalyvauti būsimosios Europos Konstitucijos rengime, žemyno katalikų, protestantų ir stačiatikių dvasiniai lyderiai per pastaruosius mėnesius padarė nemažai pareiškimų, stengdamiesi užtikrinti, kad pagrindinėje ES teisinėje sutartyje būtų išsaugotos jų teisės. Paskutiniame, spalio 18 dieną paskelbtame Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) ir Europos Bažnyčių Tarybos (CEC) bendrame pareiškime nurodoma, kad nebuvimas garantuotų religinių teisių naujojoje Konstitucijoje sukurtų vertybinį vakuumą. "Jeigu būsimojoje konstitucinėje sutartyje, skirtoje Europos Sąjungai būsimiems dešimtmečiams, nebus jokios nuorodos į religiją, tai sukels vakuumą, ypač žinant tą gyvybinę reikšmę, kurią turi vertybės visos visuomenės gyvenimui ir santykiams tarp ES piliečių", - sakoma pareiškime.
COMECE atstovauja Europos Sąjungos 15-os valstybių katalikų vyskupų konferencijoms ir su ja asocijuotiems Čekijos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos bei Šveicarijos episkopatams. CEC yra pagrindinė ekumeninė Europos Bažnyčių organizacija, kuriai priklauso žemyno šalių protestantų, stačiatikių ir anglikonų bendruomenės. Bendrajame pareiškime pažymėta, kad būsimojoje Europos Konstitucijoje turi būti įrašyta nuostata, jog "pripažįstamos ir gerbiamos Bažnyčių bei religinių bendruomenių teisės laisvai organizuotis" pagal jų įsitikinimus ir vidinę kanoninę tvarką, kaip tai numatyta atskirų valstybių nacionaliniuose įstatymuose. (Kaip žinoma, įvairiose ES šalyse šie įstatymai labai skiriasi nuo "valstybinės Bažnyčios" statuso pripažinimo, kaip tai yra Skandinavijos šalyse, iki visiško Bažnyčios ir valstybės atskyrimo Prancūzijos laicistinėje įstatymdavystėje. Todėl šiuo metu bendros ir visai Europos Sąjungai vienodos Bažnyčios ir valstybės santykių teisinės normos yra tiesiog neįmanomos.)
COMECE ir CEC pareiškime sakoma, kad minėtos nuostatos įtvirtinimas yra reikalingas tinkamam tikėjimo praktikavimui. Tai yra "esminis religinės laisvės elementas", svarbus ir Bažnyčių kultūrinės bei socialinės veiklos apsaugai. Pabrėžtinai apgailestavę, kad 2001 metų lapkritį paskelbtoje Europos pagrindinių teisių chartijoje (šis dokumentas, matyt, taps sudėtine naujosios Konstitucijos dalimi) nebuvo tinkamai pripažintas žemyno religinis paveldas, dvasiniai vadovai nurodė, kad Europos Sąjungos konstitucinė sutartis turi pagerbti Bažnyčių "specifinį tapatumą ir indėlį visuomeniniam gyvenimui". Nors, kaip minėta, skirtingų šalių teisinėse sistemose susiformavo gana įvairus Bažnyčios ir valstybės santykių pobūdis, Europos Sąjungos būsimoje federatyvinėje santvarkoje turi būti išplėtotas "struktūrinis dialogas ir konsultacijos" tarp Bažnyčių ir ES institucijų, kas atspindėtų integruotos Europos visuomenės demokratiškumą.

„Jungtinės Europos Valstijos“?

Europos Konvento 13 narių prezidiumo spalio pabaigoje pateiktame pirmajame ir labai apibendrintame ES Konstitucijos projekte, be kita ko, siūloma, kad Europos Sąjunga galėtų turėti savo prezidentą, artimesnį bendradarbiavimą tarp bendriją sudarančių valstybių, taip pat dvigubą pilietybę - nacionalinę pilietybę ir Europos pilietybę, su iš to kylančiomis atitinkamomis teisėmis bei pareigomis (5 str.). Apžvelgiant naująjį projektą, galima aiškiai pastebėti pastangas rasti pusiausvyrą tarp vadinamųjų federalistų siekių iš ES padaryti vieningą valstybinį darinį - federaciją ir šalininkų idėjos, kad "Europos valstybių sąjunga" liktų savarankiškų nacionalinių valstybių glaudesnio bendradarbiavimo terpe.
Tokia dviejų skirtingų požiūrių sintezė juntama jau 1-ajame Konstitucijos projekto straipsnyje, kur sakoma, kad ES sudarančios valstybės, "išsaugodamos savo nacionalinį tapatumą, artimai koordinuoja politiką Europos lygiu", tam tikrus klausimus spręsdamos "federaliniu mastu". Federacinio modelio rėmėjai (jų daug yra didžiausioje ES valstybėje - Vokietijoje) mano, kad, Europos Sąjungai padidėjus iki 25 ir daugiau valstybių, reikia iš viso panaikinti dabar galiojantį veto principą, kuris veda į aklavietę vidaus klausimų sprendime ir silpnina ES pozicijas pasaulinės politikos scenoje.
Pristatydamas Europos Konstitucijos projektą, - jį sudaro trys dalys ir 46 straipsniai, - V.Žiskaras d'Estenas palygino jo vadovaujamo Europos Konvento darbą su 1787 metais veikusiu Filadelfijos Konventu, kuris rengė Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją. "Mums reikia Konstitucinės sutarties, kuri ženklintų atnaujintos Europos pradžią, kada mes priimame naujas valstybes, tos Europos, kurioje visi piliečiai pripažintų save europiečiais", - sakė V.Žiskaras d'Estenas. Be kita ko, projekte tarp siūlomų naujų ES pavadinimų figūruoja "Jungtinės Europos Valstijos" ir "Suvienytoji Europa", kas tikrai būdinga federaciniam valstybiniam dariniui Didžiojoje Britanijoje, kur yra mažiausiai federacinio modelio rėmėjų (anot premjero Tonio Bleiro, anglai "už Europos valstybių sąjungą, bet ne už federacinę supervalstybę"), tokie siekiai bus priimti nepalankiai.
Projekte teigiama, kad būsimoji Europos valstybių sąjunga remiasi tokiomis vienybės "kolonomis" kaip "bendrų vertybių apsauga", bendra socialine ir ekonomine politika, "monetarine sąjunga", "bendra užsienio ir saugumo politika, bendra gynybos politika" ir pan. Siūlomos Konstitucijos 8 str. pabrėžiama, jog, taikant "subsidiarumo ir proporcionalumo principus", bus atitinkamai padalytos ES institucijų ir nacionalinių valstybių valdžios struktūrų kompetencijos sferos. Ypač pabrėžiama pagarba nacionaliniams parlamentams. Tačiau bendros europinės kompetencijos mastu "galioja Sąjungos įstatymų primatas".

Numatyta išstojimo procedūra

Tarp "federalistų" ir stipraus nacionalinių valstybių identiteto išlaikymo rėmėjų, matyt, vyks karštos diskusijos, kokius įgaliojimas galima suteikti Europos Komisijai, Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui ir kitoms bendroms institucijoms. Vienu prieštaringiausių siūlymų yra Konstitucijos projekto 19-ame str. pateikta galimybė periodiškai šaukti "Europos liaudies kongresą" iš Europos parlamento ir nacionalinių parlamento deputatų, kuris išrinktų "Europos prezidentą". Šis prezidentas, išrinktas penkerių metų kadencijai, taptų svarbia politine figūra tiek ES vidaus, tiek pasaulinėje politikoje. Tokių siūlymų realizavimas susilpnintų dabartines pagrindines ES valdymo struktūras - Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, todėl sutiks daugelio politikų prieštaravimą. Kaip sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris, atstovaujantis savo šalies vyriausybei Konvente, nors "Europos liaudies Kongreso idėja įdomi, tačiau ji neturi sumenkinti Europos Parlamento vaidmens".
Paskutiniuose Europos Konstitucijos projekto straipsniuose kalbama, jog galimi "privilegijuoti santykiai" su ES kaimyninėmis šalimis ir galimomis kandidatėmis (Turkija, Ukraina). Taip pat patvirtinama, jog Europos valstybių sąjunga "yra atvira visoms Europos valstybėms, kurios dalijasi jos vertybėmis". (Šiuo atveju gana svarbus apibrėžimas "Europos valstybė", matyt, turi ir geografinę reikšmę, kadangi neseniai duotame interviu Paryžiaus "Le Monde" V.Žiskaras d'Estenas sakė, kad Turkija negali priklausyti ES, nes 95 proc. jos žmonių gyvena Azijoje. Beje, dėl musulmoniškosios Turkijos iškyla ir religinė problema, nes jai prisijungus, Europos Sąjunga jau nebūtų krikščioniškų šalių ”klubas”.) Numatytas ir narystės Sąjungoje "suspendavimas", jeigu valstybė pažeidžia ES vertybes ir principus. Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje naujajame dokumente kalbama apie sukūrimą procedūros "savanoriškam valstybės pasitraukimui iš Sąjungos jos pačios sprendimu".

Krikščionys demokratai siūlo papildyti vertybines nuostatas

Bažnyčiai, su ypatingu suinteresuotumu stebinčiai Europos integracijos procesą, žinoma, labiausiai rūpi vertybinės nuostatos siūlomoje Konstitucijoje. Parengto projekto 2-ajame str. išdėstomos svarbiausios ES vertybės: pagarba žmogaus orumui, pagrindinėms teisėms, demokratijai, teisinės valstybės principams, tolerancijai, pareigoms ir tarptautinei teisei. Iš esmės čia išvardytos visos krikščioniškos ir bendražmogiškos vertybės, gal tik būtų galima įterpti "solidarumą", kas Bažnyčios mokyme taip pat suprantama kaip gailestingumas, užuojauta, meilė artimui - vienodai svarbūs tarpasmeniniuose ir valstybiniuose reikaluose. Taip pat yra sveikintinas projekto 6-ajame str. išdėstytas siūlymas padaryti Europos pagrindinių teisių chartiją būsimos "Konstitucijos integralia dalimi".
Projekto 34-ajame str. kalbama apie svarbų "partisipatorinės demokratijos" principą, pagal kurį europinės institucijos yra atviros piliečių organizacijų dalyvavimui įvairių reikalų sprendime. Čia reikia priminti Bažnyčios pageidavimą dėl užtikrinimo galimybių religinėms bendruomenėms dalyvauti "instituciniame dialoge" su ES valdymo struktūromis. Be to, Konstitucijos projekte numatyta, kad, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos "teisinį tęstinumą", naujosios sutarties integralia dalimi tampa anksčiau priimti tarptautiniai dokumentai. Bažnyčiai ypač rūpi vadinamasis Amsterdamo protokolas, kuriuo garantuojamas valstybės ir Bažnyčios santykius reguliuojančių nacionalinių įstatymų nepažeidžiamumas.
Pirmajame Europos Konstitucijos projekte nėra Bažnyčios pageidautos nuorodos į Dievą, taip pat nieko nekalbama apie religinį paveldą. Dėl to buvo palankiai sutiktas Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) grupės Konvente siūlymais atitinkamai papildyti projektą.
Kaip lapkričio pradžioje Briuselyje pranešė šios grupės pirmininkas Europos parlamento narys Elmaras Brokas, priklausantis Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU), siūloma į Europos Konstitucijos preambulę įtraukti aiškią nuostatą dėl "dėmesio tikėjimui į Dievą", kaip tai yra didžiausios žemyno valstybės Vokietijos konstitucijoje, o taip pat, kad Europa "yra įsipareigojusi savo dvasiniam ir religiniam paveldui".
Šie siūlymai remiasi spalio 18 dieną Portugalijos mieste Eskorile vykusiame XV Europos liaudies partijos kongrese priimta deklaracija "Konstitucija stipriai Europai", kurioje ši stipriausia Europos Sąjungos politinė organizacija pasižadėjo ginti krikščionybės reikalus naujojoje konstitucinėje sutartyje. Dėl tokio ryžto padėką laiške Europos liaudies partijos pirmininkui Vilfridui Martensui pareiškė COMECE vadovas vyskupas Jozefas Homejeris. "Aš esu įsitikinęs, kad Bažnyčios siūlomos formuluotės bus priimtinos tiek tikintiesiems, tiek netikintiesiems", - rašė jis, pabrėžęs poreikį kuo platesnio dalyvavimo diskusijose dėl būsimosios Europos Konstitucijos.
Planuojama galutinį Europos Konstitucijos projektą parengti iki 2003 metų vidurio ir jį ratifikuoti 2004 metais.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"