Atnaujintas 2002 m. lapkričio 15 d.
Nr.86
(1093)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Vertybių skalėje ir už jos ribų

Nuo senų laikų Lietuvoje žinomas ir tapo populiarus kunigaikščio Kęstučio vardas: pas mus Kęstučių daug, Algirdų mažiau, o Jogailų beveik negirdėti, nors pastarąjį vardą turėjęs žmogus buvo tapęs net karaliumi. Kęstutį, kaip teigia istorijos šaltiniai, gerbė net priešai. Priežastis - morali politika.
Atkurtoje mūsų valstybėje moralios politikos nuostatą garsiai ištarė ir nuo Sąjūdžio užuomazgos nuosekliai jos laikosi pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Nepaisant jam metamų absurdiškiausių kaltinimų, begėdiškų niekinimų, jo vardas žinomas ir gerbiamas tarp geros valios žmonių Lietuvoje, pripažintas ir su pagarba tariamas pasaulyje. Prisiminę Sąjūdžio laikus, valstybės atkūrimo įteisinimą, tvirtą V.Landsbergio laikyseną brutalios okupanto agresijos akivaizdoje, pamatysime, kad visos jo nuostatos, diplomatija buvo grindžiamos tiesa, teise, teisingumu. Kodėl V.Landsbergis taip kaltinamas, niekinamas Lietuvoje, o Rusija jį laiko potencialiu priešu? Trumpai sakant - skirtinga bendražmogiškųjų ir amžinųjų vertybių samprata, o tiksliau, - kaltintojų ir niekintojų "vertybės" yra už tikrųjų vertybių skalės ribų, jos išimtinai priklauso iki nešvankumo primityviai buičiai, o ne iškiliai būčiai. Kodėl jį Rusija laiko didžiausiu priešu? Jo rankose mato galingiausią ginklą - tiesą, teisę ir teisingumą, moralią politiką, kuri gina ne tik savo tautos, bet ir kitų pavergtų tautų teisę į laisvę ir nepriklausomybę, teisę, kurią suteikė ne šios žemės galiūnai.


Sunku suprasti tokį poelgį

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui G.Dalinkevičiui

Lapkričio 5 dieną Lietuvos pasieniečiai sulaikė čečėnų septyniolikos asmenų grupę, kuri po kelių valandų buvo perduota Baltarusijos pareigūnams. Grupėje buvo šeimos, aštuoni mažamečiai vaikai, netgi kūdikiai, šešios moterys, tarp jų nėščios, o viena netrukus gimdys.
Sunku tokį poelgį suprasti, tuo labiau pavadinti garbingu. Tokie veiksmai nesuderinami ne tik su elementariomis žmoniškumo normomis, bet ir kertasi su įprastomis elgesio panašiais atvejais taisyklėmis, kai žmonės gelbstisi nuo persekiojimų ir mirtino pavojaus. Juo labiau jeigu yra mažamečiai vaikai ir nėščios moterys.
Žmogus turi ne tik teisę ginti, gelbėti savo ir savo vaikų gyvybes, bet ir tautinio apsisprendimo teisę, teisę ginti savo Tėvynę. Niekam, save vadinančiam demokratu, tuo labiau mums - Lietuvos piliečiams, gerai žinantiems laisvės siekimo ir persekiojimų kainą, nereikėtų to pamiršti. Persekiojamas žmogus, tuo labiau persekiojamas etniniu pagrindu, turi teisę tikėtis pagalbos ir prieglobsčio.