XXI amžius

Lietuviška kryždirbystė - tarp Lietuvos ir Kolumbijos

Kolumbijos lietuvis Aleksas Eugenijus Kulvietis-Suaresas ir jo kryžiai

Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje lapkričio 11 dieną atidaryta fotografijų ir skulptūrų paroda "Lietuviška kryždirbystė Lietuvoje ir Kolumbijoje".
Šią ekspoziciją, jau rodytą Kaune ir Klaipėdoje, parengė Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Keliaujanti paroda yra įtraukta į muziejaus vykdomą kryždirbystės ir jos simbolikos propagavimo programą, pradėtą pernai, UNESCO pripažinus lietuviškos kryždirbystės tradiciją Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Pasak parodos kuratorės Rūtos Samuolytės, trečios kartos lietuvio Alekso Eugenijaus Kulviečio-Suareso, 1978 metais gimusio ir gyvenančio Medeljine, Kolumbijoje, drožti kryžiai ir koplytstulpiai yra unikalus lietuviškos kryždirbystės tradicijos tąsos pavyzdys. Apie 70 pastatomų 40 cm aukščio kryžių Kolumbijoje yra sukurti pagal mažosios architektūros tipus, publikuotus 1930 metais Pauliaus Galaunės knygoje "Lietuvių liaudies menas". Juos drožė ir autoriaus senelis, lietuvių išeivis tapytojas Eugenijus Ginvila-Kulvietis, tačiau autentiškus lietuviškus kryžius Aleksas pamatė tik šiemet, pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje.
1998 metais A.Kulviečio-Suareso namuose Medeljine lankėsi Pasaulio taikos žygio dviračiais dalyviai, kurie jo dovanotą suvenyrą su Kolumbijos ir Lietuvos vėliavomis vežėsi kartu su savimi visos kelionės aplink pasaulį metu.
Parodoje taip pat eksponuojamos garsaus dailininko Adomo Varno darytos senųjų medinių puoštųjų kryžių fotografijos, kurios laikomos lietuviškos kryždirbystės ikonografijos lobyno dalimi. A.Varnas kryžius fotografavo 1921-1926 metais, iš viso padarė 2 tūkst. 300 nuotraukų, dalį jų išleido dviejuose albumuose "Lietuvos kryžiai". Pirmą kartą šios fotografijos buvo eksponuotos 1925-aisiais Tarptautinėje taikomojo meno parodoje Mondzos mieste, Italijoje.
Ekspozicija Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijoje veiks iki gruodžio 3 dienos.

Pagal Eltą