Atnaujintas 2002 m. lapkričio 20 d.
Nr.87
(1094)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės


PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Šiame numeryje:

Lietuviška kryždirbystė - tarp Lietuvos ir Kolumbijos

Problemą išsprendus – laimėtojų nebus

Gyvybės kelias

Spauda atsikvošėja, o politikai?

Čečėnų akcija - atsakas į valstybinį terorizmą

Ar teisūs romėnai?

Nuo ilgametės patirties neįmanoma atsiriboti

Dėl Rusijos karo veiksmų Čečėnijoje ir įkaitų išlaisvinimo operacijos

Laiškas Liudui Truskai

Paskui laiko strėlę

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815


„Amžinojo gyvenimo pradžia yra žemėje“

Gražvydas Paukštė

Gražvydas Paukštė, 30 metų dirbantis inžinieriumi Miestų statybos projektavimo institute, yra projektavęs daugelio objektų Vilniuje (Vyriausybės rūmų, „Karolinos“ viešbučio, Forumo rūmų dešiniajame Neries krante, „Sodros“ pastato Laisvės prospekte) vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas. Prieš keliolika metų labai domėjosi džiazu, tačiau vėliau gilesnės prasmės pradėjo ieškoti religijos filosofijoje. Dvylika pastarųjų metų laisvalaikiu nuodugniai studijuoja patristiką ir Šventąjį Raštą. Norėdamas geriau pažinti Šventąjį Raštą, yra sudaręs net Jono evangelijos žodyną. Gražvydą Paukštę kalbina Elona Gubavičiūtė.

Tyrinėdamas visatą, žymus mokslininkas John Eccles yra pastebėjęs, kad kuo labiau jis studijuoja visatos architektūrines detales, tuo daugiau randa įrodymų, kad visatos kilmė, jos struktūra veda prie tos pačios išvados - yra Dievas. Vieni būtent taip ir galvoja, kad tikras mokslininkas yra tas asmuo, kuris artėja prie Jo. Tačiau kiti teigia, kad Dievas ir mokslas - visiškai nesuderinami dalykai. Jūs esate inžinierius ir neabejotinai turite racionalų mąstymą. Kaip manote, ar mokslas turi metafizinį aspektą?


Keturios savaitės šalyje su vienu veikiančiu šviesoforu

Anesteziologas reanimatologas gydytojas Auksentas Morkevičius

Praėjusio pavasario keturias savaites anesteziologas reanimatologas Auksentas Morkevičius darbavosi Gambijoje. Šioje šalyje, panevėžiečio žiniomis, prieš jį dirbo dar du medikai iš Lietuvos.

Patiko pasiūlymas

Prieš kelerius metus Birštone vyko Pasaulinės anesteziologų federacijos organizuoti gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursai Baltijos šalių anesteziologams. Juose skaitė paskaitas geriausi JAV, Anglijos ir kitų Vakarų Europos šalių lektoriai. Vienas jų skaitė paskaitą apie savo darbą laive „Anastazis“ Afrikoje. Lektorius supažindino su jame dirbančiųjų buitinėmis ir darbo sąlygomis. Kartu pasiteiravo, gal kas iš kursuose dalyvaujančių medikų norėtų ten padirbėti. Visi, dirbantys laive, pradedant jo kapitonu ir baigiant paprastu darbininku, yra savanoriai. Už darbą jie negauna atlyginimo. Be to, už praleistą parą laive jie patys moka po 16 litų. Padirbėti Afrikoje tuomet pareiškė norą A.Morkevičius.

Rekomendaciją rašė vienuolis

Anglo atsakymas į Panevėžį atkeliavo tik praėjusių metų spalį. Užsienietis A.Morkevičiui teisinosi, jog buvo užmetęs lapelį su jo adresu. Už savo neapdairumą anglas panevėžiečio atsiprašė.


Darbo sušventinimas - svarbiausia sąlyga teisingumui visuomenės vystymesi

Kunigas šv. Chosėmarija Eskriva

„Opus Dei“ asmeninės prelatūros įkūrėjo kunigo šv. Chosėmarijos Eskrivos (1902-1975) kanonizacija sukėlė platų atgarsį taip pat ir pasaulietinėje žiniasklaidoje. Apie naujo šventojo asmenybę ir idėjas, apie „Opus Dei“ veiklos principus ir tuometines socialines bei politines sąlygas Ispanijoje, kur gimė ir nemažą gyvenimo dalį praleido šv. Ch.Eskriva, buvo svarstyta „Svoboda“ radijo laidoje “Krikščioniškasis požiūris“. Pateikiame kiek sutrumpintą variantą diskusijos, kurioje dalyvavo žurnalistas Jakovas Krotovas, Europos švietimo centro Helsinkyje (Suomija) direktorius Aleksandras Havardas, kuris yra „Opus Dei“ narys, ir rašytojas Aleksandras Zorinas.

J.Krotovas: 2002 metų spalio 6 dieną, sekmadienį, Vatikane popiežius Jonas Paulius II vadovavo iškilmingai ceremonijai, kurioje šventuoju buvo paskelbtas galbūt pats žymiausias XX amžiaus ispanas. Ch.Eskriva gimė 1902 m. sausio 9 d. Jis sunkiai sirgo, vos nenumirė, ir laimingi tėvai laikė jį kūdikiu, tarsi sugrįžusiu iš kito pasaulio, todėl priklausančiu ne tik jiems, bet pirmiausia Dievui. Tačiau kai sulaukęs penkiolikos metų Chosėmarija nusprendė tapti dvasininku, tėvas tai priėmė labai skausmingai.


„Pusbrolis Motiejus“
Prof. Vytauto Landsbergio knyga apie Stasį Lozoraitį

Literatūrinio vakaro - knygos „Pusbrolis Motiejus“ pristatymo metu (iš kairės): LŽD pirmininkė Gražina Petrošienė, prof. Egidijus Aleksandravičius ir knygos autorius prof. Vytautas Landsbergis

Kauno apskrities Viešosios bibliotekos salėje nebuvo kur obuoliui nukristi, kai čia buvo pristatoma prof. Vytauto Landsbergio naujausia knyga „Pusbrolis Motiejus“ apie įžymųjį mūsų diplomatą, Vilties prezidentą Stasį Lozoraitį, sudaryta iš jo laiškų ir pasisakymų.
Prof. V.Landsbergis - pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos vadovas, aktyviai bendravo su išeivijos lyderiu Stasiu Lozoraičiu, audringo Lietuvos laisvėjimo meto diplomatu. Tai žmogus, kuris niekada nelaikė savęs išeiviu, nes gyveno Lietuvos teritorijoje - mūsų valstybės atstovybėse prie Šventojo Sosto ir Vašingtone (JAV).
V.Landsbergis atskleidė intriguojančio savo knygos pavadinimo kilmę. Pasirodo, ambasadorius S.Lozoraitis slapyvardžiu „Pusbrolis Motiejus“ pasirašinėjo laiškus ir faksogramas Sąjūdžio vadovui V.Landsbergiui, nuo sovietinio saugumo slėpdamas planus skelbti Lietuvos nepriklausomybę. O JAV Valstybės departamentą, su kuriuo tomis istorinėmis 1990 metų dienomis bendravo ambasadorius S.Lozoraitis, savo pranešimuose vadino „šeima“.


Neskaidrus ruduo

Štai ir ima aiškėti skraidančiojo Rolando Pakso pasiskraidymų sraigtasparniu po Lietuvą pikantiškos detalės. Taip pat ir jo gyrimasis, kad nereikia sukti galvos dėl pinigų jo rinkimų kampanijai, nes jų „bus tiek, kiek reikės“. Vienas toks milijonų skirstytojas tą jau atsiskleidė viešai pasigirdamas. Tai Kauno aviacijos kompanijos „Avia Balticka“ prezidentas Jurijus Borisovas, pareiškęs, kad yra tik vienintelis politikas, galintis įvesti tvarką Lietuvoje, - tai Rolandas Paksas. Todėl J.Borisovas ir nusprendė pervesti milijoną litų į R.Pakso rinkimų kampanijos sąskaitą. Tačiau „Avia Balticos“ vadovas, surengęs net specialią spaudos konferenciją, siekė ne tik pademonstruoti savo dosnumą „vieninteliam tvarkos įvedėjui“, kiek pateikti kaltinimus Prezidentūrai. Konkrečiai - Prezidento patarėjui gynybos klausimais pulkininkui leitenantui Dariui Kalibatui. Esą tas paėmęs iš konkuruojančios bendrovės „Helisota“ 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir tuoj po to spaudoje pasirodė straipsniai, „žeminantys“ „Avia Balticą“. Galima priminti, jog buvo rašoma, kad „Avia Baltica“ eksportavo rusiškus sraigtasparnius Mi-8 ir lėktuvų detales į Sudaną, nors ginkluotės eksportas į šią teroristus remiančią šalį draudžiamas. Aišku ir tai, kad „Avia Baltica“ glaudžiai susijusi su Rusija, o rusiški sraigtasparniai vienodai tinka tiek civiliams, tiek kariniams tikslams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija