|
Lietuviška
kryždirbystė - tarp Lietuvos ir Kolumbijos
|
Kolumbijos lietuvis Aleksas Eugenijus
Kulvietis-Suaresas ir jo kryžiai
|
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
parodų salėje lapkričio 11 dieną atidaryta fotografijų ir skulptūrų
paroda "Lietuviška kryždirbystė Lietuvoje ir Kolumbijoje".
Šią ekspoziciją, jau rodytą Kaune ir Klaipėdoje, parengė Nacionalinis
M.K.Čiurlionio dailės muziejus. Keliaujanti paroda yra įtraukta
į muziejaus vykdomą kryždirbystės ir jos simbolikos propagavimo
programą, pradėtą pernai, UNESCO pripažinus lietuviškos kryždirbystės
tradiciją Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Pasak parodos kuratorės Rūtos Samuolytės, trečios kartos lietuvio
Alekso Eugenijaus Kulviečio-Suareso, 1978 metais gimusio ir gyvenančio
Medeljine, Kolumbijoje, drožti kryžiai ir koplytstulpiai yra unikalus
lietuviškos kryždirbystės tradicijos tąsos pavyzdys. Apie 70 pastatomų
40 cm aukščio kryžių Kolumbijoje yra sukurti pagal mažosios architektūros
tipus, publikuotus 1930 metais Pauliaus Galaunės knygoje "Lietuvių
liaudies menas". Juos drožė ir autoriaus senelis, lietuvių
išeivis tapytojas Eugenijus Ginvila-Kulvietis, tačiau autentiškus
lietuviškus kryžius Aleksas pamatė tik šiemet, pirmą kartą lankydamasis
Lietuvoje.
|
|
Problemą
išsprendus laimėtojų nebus
Šis teatrinis rudens sezonas
atmintin įstrigs dėl sinonimais tapusių dviejų sąvokų: kultūros
problemos ir Kauno dramos teatras. Priežastis šių metų spalio
18 dieną Kauno dramos teatro vadovo pasirašytas įsakymas dėl teatro
darbo organizavimo pakitimų.
Apie reakciją į savo sprendimą
ir pribrendusias problemas kalba teatro vadovas, kompozitorius Vidmantas
BARTULIS:
- Taip, atvirai šnekant, kažkokios
reakcijos tikrai tikėjausi, tik ne tokios vieningai nesupratingos.
Dabartinė situacija brendo nuo 1999 metų, kai buvo sumažintas finansavimas,
ir jis vis mažėja metai iš metų. Pagaliau džiaugsmingai buvo pareikšta,
kad kitais metais teatro biudžetas nemažės dotacija kultūrai!
Visi apsidžiaugė, bet... jau sumažinta tiek, kad daugiau nebėra
kur mažinti.
Viskas susiveda į vieną užburtą ratą: tokio repertuaro, kokio norėtųsi,
koks galėtų būti, - nėra, nes trūksta pinigų, o pinigų nedaugėja,
nes repertuaras yra toks, koks yra. Ir apskritai menų ir kultūros,
teatro meno padėtis yra liūdnoka. Nesakyčiau, kad tai pačių menininkų
krizė, bet bendra abejingumo problema. Pinigų visada mažai, kad
ir kiek jų būtų. Tai nėra vienintelis ir lemiamas veiksnys. Bet,
kita vertus, būtent tokia finansinė padėtis privertė pasižiūrėti
į realią padėtį: kas ką teatre veikia, kas ką daro, ką mes turime,
o jei nedaro ir neturime tai kodėl, ar tai jau yra dėsninga? Kuriantys
ir kūrybiški aktoriai dirba ir uždirba, o jei nedirba dėl kažkokių
priežasčių subjektyvių ar objektyvių, tuo laiku turi gauti mažiau. |
|
Gyvybės
kelias
Netrukus Lietuvos Respublikos Seimas
svarstys Embriono ir genomo apsaugos ir Reprodukcinės sveikatos
įstatymo projektus. Seimo nariams teks atsakyti į klausimus: Kada
prasideda žmogiškasis gyvenimas?, Ar negimusi būtybė, auganti
motinos įsčiose, yra jau gyvas žmogus? Kad lengviau parlamentarai
rastų atsakymą į šiuos klausimus, lapkričio 12 dieną Seimo rūmuose
buvo atidaryta paroda Gyvybės kelias, kurioje eksponuojamos žymiausio
medicinos srities fotografo, Stokholmo universiteto medicinos garbės
daktaro profesoriaus Lenarto Nilsono (Lennart Nilson) fotografijos,
vaizduojančios žmogiškosios gyvybės pradžią nuo apvaisinimo momento
iki gimimo. Naujo žmogaus pradžia yra ši pirmoji ląstelė, nepaprasta
ir vienintelė tokia, jau vyriška arba moteriška. Moteris pajunta
užsimezgusią gyvybę tuomet, kai nuo apvaisinimo pradžios praeina
trys savaitės. Tuomet jau ryškėja mažulėlio galvutė, formuojasi
kraujo indai, nervų sistema, žarnynas ir pradeda plakti širdis.
Nuo aštuntosios savaitės sparčiai besiformuojanti gyvybė vadinama
vaisiumi. Dabar jau yra visos organų sistemos, kurios būna suaugusiame
organizme: skrandis gamina virškinimo sultis, pradėję funkcionuoti
inkstai ir kt. Vaisiaus kūnelis pradeda reaguoti į prisilietimą.
|
|