XXI amžius

Nuo ilgametės patirties neįmanoma atsiriboti

Rusijos prezidentas V.Putinas drūčiai pyktelėjo, kai prancūzų laikraščio “Le Monde” korespondentas paklausė svečio, ar jis, likviduodamas Čečėnijoje teroristus, nesirengia taip pat likviduoti ir civilių gyventojų. Prezidento atsakymas buvo stulbinamai atviras ir vienu išskirtiniu atveju pamokantis, apie kurį Vakarų bei mūsų politikai linkę patylėti. Politikos komentatoriai jau seniai pastebėjo V.Putino politinį apsukrumą ir gebėjimą išspausti naudos Rusijai iš rugsėjo 11-osios tragedijos, būtent Čečenijoje vykdomą genocidą pridengti kovos su tarptautiniu terorizmu šūkiu.
Bet šį kartą kalba ne apie tai. Suirzusio prezidento atsakymai apie čečėnų tariamą nusiteikimą „žudyti visus, kurie nėra musulmonai“ , apie „subtilaus“ humoro blykstelėjimą, pasiūlant korespondentui „apsipjaustyti Maskvoje“, apie anksčiau mestą reikalavimą čečėnų laisvės kovotojus, jo žodžiais tariant, teroristus, „murkdyti išvietėje“ („močitj v sortire“, rus.) rodo esant be galo svarbų reiškinį: čekistų humoras ir žargonas gana sėkmingai vartojami ir tarptautinėje diplomatų kalboje. Čekistų patyrimas ir stereotipai nesunyko.
Lietuva tos patirties nepamiršo – laisvės kovose žuvusių kovotojų kūnai buvo metami ir į išvietes. Rusijos prezidentas tebevartoja tą patį žargoną, kurį mokėjo Lietuvos enkavėdistai, stribai, kolaborantai. Tarnyba KGB struktūrose uždeda neišdildomą antspaudą. Tai buvo pasakyta konferencijoje, kurioje dalyvavo Europos Sąjungos viršūnių susitikimo atstovai iš 15 šalių. Amžinątilsį rašytojas R.Gavelis rašė: „Jeigu žmogus visą sąmoningą gyvenimą tarnavo vienam centrui, jis jau psichologiškai nebegali nuo tos tarnystės atsiriboti“.
Ar tai nerodo, kad Lietuvos pasirinkimas į Vakarus buvo gyvybiškai svarbus ir vienintelis būdas išsaugoti atkovotą Nepriklausomybę?

Edmundas Simanaitis
Jonava