XXI amžius

Čia sueina šimtai kelių

Kauno autobusų stoties viršininkas Algirdas Krivickas

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kauno tarpmiestinė autobusų stotis – vienas vadinamųjų keleivių transporto mazgų, iš kurių ir per kuriuos driekiasi autobusų maršrutai ne vien po mūsų šalį, bet ir į užsienio valstybes. Einant laikui, ši geografija plečiasi, didėja keleivių poreikiai. „Kautros“ uždarajai akcinei bendrovei priklausančiai autobusų stočiai tenka vis didesnis krūvis, jos vadovams, darbų organizatoriams reikia imtis įvairios iniciatyvos, kad keleivių reikmės būtų kuo geriau tenkinamos. Beje, įdomu tai, kad Kauno autobusų stotis nuo 1936 m. rugpjūčio 1 d. – vis toje pačioje vietoje – Vytauto prospekte, netoli Traukinių stoties.
Išsamiau apie Kauno tarpmiestinę autobusų stotį, jos praeitį, šią dieną ir ateities viziją „XXI amžiaus“ korespondentui papasakojo stoties viršininkas Algirdas Krivickas.

Kauno autobusų stotis jau gyvuoja 66-erius metus. Tai ilgokas amžius, todėl būtinai derėtų prisiminti jos istoriją…
Kauno autobusų stotis gyvavo ir dar anksčiau, tik ji buvo kitoje vietoje – Senamiestyje, siauroje ir ankštoje D.Poškos gatvelėje. Todėl buvo nutarta statyti naują – didesnę, erdvesnę. Tai daryti paskatino ir pasikeitusi užmiesčio autobusų priklausomybė. Iki to laiko autobusų stotis tvarkė miestų savivaldybės, o apie 1935 metus tą funkciją perėmė Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba. Ji savo lėšomis ir pastatė Autobusų stotį Kaune, Vytauto prospekte.
Kadaise statytos stoties teritorija ir planas dabar iš esmės yra tokie patys kaip tada. Jos mūrinis pastatas buvo dviejų aukštų: pirmajame – įrengta keleivių salė ir penkios kasos: trys nuolat veikiančios ir dvi atsarginės- didesniam keleivių antplūdžiui aptarnauti. Jau tuo metu iš vienos kasos telefonu buvo teikiama informacija, čia buvo priimami ir išankstiniai užsakymai. Salėje kabojo ne vien autobusų, bet ir keleivinių traukinių tvarkaraščiai. Autobusų maršrutus tuomet vadindavo ruožais. Buvo du autobusų tvarkaraščiai: viename surašyti ruožai iš Kauno, kitame – provincijos. Antrame aukšte buvo raštinė, viršininko kabinetas, butas, netoliese – bufetas, virtuvė, kur produktai (tais laikais!) buvo pakeliami liftu.
Autobusų stoties teritorijoje buvo du keleivių peronai, kuriuose tilpo 24 autobusai. Tuomet buvo nustatyti pagrindiniai ruožai. Iš Kauno autobusai keliaudavo į Alytų, Marijampolę, Zarasus, Jurbarką, Raseinius, Palangą, Šiaulius, Panevėžį, Aukštadvarį ir kitur. Vėliau maršrutai plėtėsi, gausėjo keleivių srautai.
Kokią vietą tarpmiestinis autobusų transportas žmonių gyvenime užima šiandien?
Labai svarbią. Nė traukiniu, juo labiau lėktuvu nenuvyksi į kokį nors Lietuvos miestelį ar kaimą, o autobusu – prašom. Neatsitiktinai kasdien iš mūsų stoties išvyksta 400-500 autobusų, o šventinėmis dienomis – 500-600. Vidutiniškai kiekviename autobuse važiuoja apie 10-20 keleivių. Paskaičiuokime… Panašiai yra ne vien mūsų šalyje, bet ir užsienio valstybėse. Teko daug kur apsilankyti, mačiau, kaip gražiai, netgi, sakyčiau, puošniai ten atrodo autobusų stotys. Išdailintos, išblizgintos. Mūsų autobusų stotys atrodo kukliai. Taip pat – ir Kaune. Gal tik tualetas – europietiško lygio, ne gėda žmogui užeiti.
Bet, be abejo, esama ir gerų poslinkių?
Visų pirma tai nauji maršrutai į užsienio šalis. Aišku, tai ne Autobusų stoties, o „Kautros“ bendrovės vadovų nuopelnas, tačiau aptarnauti į užsienį keliaujančius autobusus, prižiūrėti tvarką – mūsų pareiga, nemažas rūpestis. Iš Kauno autobusų stoties žmonės keliauja į Paryžių, Vieną, Briuselį, Varšuvą, Gdanską, Hanoverį, Londoną, Taliną, Berlyną, Kopenhagą, Krokuvą, kitus užsienio šalių miestus. Tarptautiniai maršrutai vis labiau populiarėja, ypač į bevizes valstybes.
Taip pat malonu, kad mūsų autobusų stotyse daugėja naujos kartos, aukštos klasės, europietiško lygio autobusų. Jie kursuoja ne vien į užsienį, bet ir po mūsų šalį. Tokie autobusai traukia dėmesį tiek mūsų stotyje, tiek keliuose, o svarbiausia – jais patogu keliauti.
Be to, prieš kurį laiką kompiuterizavome bilietų kasų darbą – vėl žingsnis į pažangą.
Ne paslaptis, kad jūsų konkurentai – nelegalai, kurie savo paslaugas primygtinai siūlo keleiviams, juos sodina į mikroautobusus, lengvuosius automobilius ir veža numatyta kryptimi. Ar kaip nors kovojate su šiuo reiškiniu?
Be abejonės, taip. Vykdomi reidai pasitelkus VKTI, ekonominę policiją, savivaldybės kontrolierius. Tačiau visų jų pavadinti nelegalais negalima. Paprastai jie turi licencijas keleiviams vežti ir tai netrukdomi daro. Nors naudojasi mūsų teritorijos prieigomis, mūsų klientais. Kol kas įstatymai apeinami. Vienintelė išeitis – koreguoti įstatymą. Atrodo, kad ateityje tai bus daroma. Antra vertus, dažnai tie pašaliniai vežėjai sukelia keleiviams kai kurių keblumų. Pavyzdžiui, mūsų autobusas iš stoties išvyksta tiksliai nustatytu laiku, nepaisant, kiek jame yra keleivių – vienas ar dvidešimt. O anie vežėjai tol neišvyksta, kol nesurenka pilno automobilio keleivių. Kartais jų paieška, agitacija užtrunka gan ilgai, ir žmogus sugaišta daug daugiau laiko, nei važiuotų tiksliai pagal grafiką mūsų autobusu. Transporto priemonės dažnai netvarkingos, keleiviai vežami pažeidžiant eismo taisykles, sukeliamas pavojus gyvybei, neleistini greičiai.
Kauno autobusų stotis žinoma kaip atsitiktinai užsukančiųjų vieta.
Patikslinu – buvo tokia vieta. Čia tikrai šeimininkaudavo čigonai ir čigonės, įvairūs vagišiai. Žmogus bijodavo greta pasidėti lagaminą, aplinkui šlaistydavosi girtuokliai. Dabar teritoriją prižiūri saugos tarnybos „Kurtina“ vyrai. Padėtis iš esmės pasikeitė. Ateikite dažniau – įsitikinsite.
Ties priemiestinių autobusų stotelėmis yra įrengtos stoginės – patogu pasislėpti nuo lietaus, sniego. O priešingoje pusėje, kur sustoja tarpmiestinių maršrutų autobusai, tokio patogumo nėra. Žmonės turi laukti autobusų lyjant ar kepinant saulei. Gal tai smulkmena…
Ne, tai ne smulkmena, mums tai rūpi. Stoginės būtinai reikia. Tačiau statyti vien stoginę šiandien jau neverta. Reikia visos Autobusų stoties rekonstrukcijos. Maždaug prieš dvidešimt metų kai kurie kosmetiniai patvarkymai buvo padaryti, bet nuo to laiko iš esmės daugiau nieko nedaryta. O gyvenimas reikalauja savo. Būtina pertvarkyti centrinį pastatą. Reikia praplėsti pirmo aukšto keleivių salę, kad žmonėms nereikėtų laipioti į antrą aukštą. Kamputyje įsispraudusi tarptautinių maršrutų kasa. Žvelgiant į ateitį, reikia praplėsti visos stoties teritoriją – apie tai galvojama, svarstoma seniai, bet vis atsimušama į įvairius formalumus, kitus trukdžius. Dabar svarstomas naujas rekonstrukcijos planas. Jam įgyvendinti prireiks kelių milijonų litų. Miesto savivaldybė greičiausiai jų neduos. „Kautros“ vadovybė ieško įvairių fondų paramos, gal šiek tiek pati duos. Nors iš lėto, bet ledai juda.
Labai reikia plačios informacinės sistemos, kad, atėjęs į mūsų autobusų stotį, žmogus galėtų sužinoti, kada išvyksta autobusas iš bet kurios Lietuvos miesto, miestelio ar kaimelio stoties, stotelės. Bet įrengti tokią sistemą – ne mūsų jėgoms. Ji turi veikti centralizuotai visoje šalyje, o tuo turėtų rūpintis ir respublikinės žinybos. Tokia sistema kainuotų nepigiai.
Ačiū už pokalbį. Linkime geros kloties.

Kalbėjosi Benjaminas ŽULYS