Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Visuomenė
Krikščionybė šiandien
Laikas ir žmonės
Aktualijos
Rinka
Nuomonės
Pasaulis
Atmintis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Aušros Vartų koplyčioje - šv. Mišios už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus

Aušros Vartų koplyčioje šv.Mišių už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus metu

Sekmadienį Vilniuje, Aušros Vartų koplyčioje, buvo aukojamos šv. mišios už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus. Jos taip pat buvo skirtos Lenkijos vadovo Aleksandro Kvašnievskio ir jo žmonos Jolantos jungtuvių 23-iosioms metinėms. Su garbingaisiais svečiais iš Varšuvos šv. Mišiose buvo prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė.
Paprašytas atskleisti sėkmingos santuokos paslaptį, A.Kvašnievskis nuotaikingai sakė: "Aišku, reikia visko mokytis. Reikia mylėti, bet reikia ir atleisti. Reikia turėti kantrybės, supratimo. Reikia džiaugtis kiekvienu susitikimu, kiekviena diena... Tą paslaptį labai paprastai paaiškinčiau: aš tiesiog radau puikią moterį, su kuria gyvenimas - tai didelis nuotykis. Ir praėjus dvidešimt trejiems metams mums niekas nenusibodo..."
A.Kvašnievskis tvirtino, kad džiaugiasi galėdamas dvi dienas pabūti Vilniuje su žmona, dukra, su savo uošviu ir kitais artimais žmonėmis: "Šiandien Vilniuje vyks mūsų šeimyniniai pietūs. Tą įvykį įsiminsime".
"Per trejus darbo metus pirmą kartą Aušros Vartų koplyčioje priėmiau tokius garbingus svečius. Smagu, kad dviejų šalių Prezidentus greta matome ne tik per įvairiose šalyse vykstančius jų valstybinius susitikimus ir derybas, bet ir drauge maldoje. Džiugu, kad kaimynai mus palaiko", - sakė Aušros Vartų koplyčioje šv. Mišias aukojęs Vilniaus šv.Teresės - Aušros Vartų parapijos klebonas mons. Edvardas Rydzikas. Paprastomis dienomis šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje prasideda 9 val., sekmadieniais - 9.30 val. Jos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. "Tai buvo specialios šv. Mišios už dviejų šalių Prezidentus. Taip pat minėta Lenkijos Prezidento ir jo žmonos jungtuvių sukaktis. Šias šv. Mišias aukojau lotyniškai - oficialia Katalikų Bažnyčios kalba. Skaitiniai ir pamokslas skambėjo lietuviškai ir lenkiškai", - sakė klebonas.

Šaltoji ugnis NATO torte

NATO baliaus svečiai buvo (iš kairės) Seimo narys Algirdas Saudargas, Čečėnijos informacijos centro Lietuvoje vadovė Aminat Saijeva ir „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda. Antroje eilėje - rašinio autorius

„Mano gyvenime tėra trys svarbiausios datos: mano vedybų su Rasa diena, Kovo 11-oji, kai buvo atkurtas mūsų valstybingumas, ir ši, lapkričio 21-oji“, - sakė praėjusią savaitę, ketvirtadienio pavakare, Seimo restorane Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininko pavaduotojas. Jis su savo žmona Rasa ir Rasa Juknevičienė su savo vyru Zigmu buvo šventės šeimininkai: konservatorių surengtame vadinamajame NATO baliuje jie pasitiko kviestuosius svečius, kurių prisirinko pilnutėlė salė, spaudė jiems rankas. Į NATO pokylį konservatoriai pakvietė Seimo narius, užsienio šalių ambasadorius, išeivijos, politinių kalinių ir tremtinių atstovus, žurnalistus. Tarp pakviestųjų buvo ir penki laikraščio „XXI amžius“ atstovai.

Čia sueina šimtai kelių

Kauno autobusų stoties viršininkas Algirdas Krivickas

Kauno tarpmiestinė autobusų stotis – vienas vadinamųjų keleivių transporto mazgų, iš kurių ir per kuriuos driekiasi autobusų maršrutai ne vien po mūsų šalį, bet ir į užsienio valstybes. Einant laikui, ši geografija plečiasi, didėja keleivių poreikiai. „Kautros“ uždarajai akcinei bendrovei priklausančiai autobusų stočiai tenka vis didesnis krūvis, jos vadovams, darbų organizatoriams reikia imtis įvairios iniciatyvos, kad keleivių reikmės būtų kuo geriau tenkinamos. Beje, įdomu tai, kad Kauno autobusų stotis nuo 1936 m. rugpjūčio 1 d. – vis toje pačioje vietoje – Vytauto prospekte, netoli Traukinių stoties.
Išsamiau apie Kauno tarpmiestinę autobusų stotį, jos praeitį, šią dieną ir ateities viziją „XXI amžiaus“ korespondentui papasakojo stoties viršininkas Algirdas Krivickas.

Kauno autobusų stotis jau gyvuoja 66-erius metus. Tai ilgokas amžius, todėl būtinai derėtų prisiminti jos istoriją…
Kauno autobusų stotis gyvavo ir dar anksčiau, tik ji buvo kitoje vietoje – Senamiestyje, siauroje ir ankštoje D.Poškos gatvelėje. Todėl buvo nutarta statyti naują – didesnę, erdvesnę. Tai daryti paskatino ir pasikeitusi užmiesčio autobusų priklausomybė. Iki to laiko autobusų stotis tvarkė miestų savivaldybės, o apie 1935 metus tą funkciją perėmė Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba. Ji savo lėšomis ir pastatė Autobusų stotį Kaune, Vytauto prospekte.

Šuo - ir draugas, ir sargas

Gyvūnų globos namų direktorė ir savininkė Rūta Liberienė

Šeimininkui nebereikalingą šunį, be jokio užmokesčio, išlaikyti priima gyvūnų globos namai. Jie yra įsikūrę pamiškėje, netoli Bernatonių. Tai vienintelė tokia veikianti valkataujančių šunų prieglauda Panevėžio mieste ir rajone.

Yra ne šunų, bet žmonių gydytoja

Gyvūnų globos namų savininkė bei direktorė Rūta Liberienė turi akušerės diplomą ir yra baigusi farmaciją. O šunimis ji susidomėjo nuo vaikystės, su jais dirba apie 15 metų. Iš Druskininkų kilusi moteris baigė kinologų kursus, Jūrmaloje laikė egzaminus, kaip gyvūnų globos namams vadovauti bei juos kurti.
R.Liberienė yra parašiusi knygą "Šuo tarp žmonių", išleistą dešimt tūkstančių egzempliorių tiražu, tačiau nė vienos namuose pati neturi. Leisdama knygą, autorė turtų nesusikrovė. Tuomet vyko pinigų reforma, todėl patyrė didelių nuostolių.

Įveikti tarpusavio santykių sunkumus krikščioniškos meilės dvasioje

Rusijos katalikų vyskupų konferencijos sekretorius kun. Igoris Kovalevskis

Žiniasklaidoje toliau tęsiasi diskusijos dėl nesutarimų tarp Vatikano ir Maskvos patriarchato, kurie ypač paaštrėjo po to, kai Rusijoje vasario mėnesį buvo įkurtos keturios katalikų vyskupijos. Į šį konfliktą tiesiogiai įsiterpė ir Rusijos valdžia, nes būtent jos sprendimu per pastaruosius mėnesius iš šalies buvo išvaryti keli katalikų dvasininkai, tarp jų ir vyskupas. Susidariusią padėtį lapkričio viduryje duotame interviu Maskvos dienraščiui "Nezavisimaja gazeta" pakomentavo Rusijos katalikų vyskupų konferencijos sekretorius kunigas Igoris Kovalevskis.

Kokios, jūsų manymu, pagrindinės konflikto tarp Katalikų Bažnyčios Rusijoje ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios priežastys?
To nenorėčiau vadinti konfliktu. Iš tikrųjų kalbama apie kai kuriuos nesusipratimus, iškilusius dėl struktūrinių pertvarkymų mūsų Bažnyčioje. Tačiau Rusijos Stačiatikių Bažnyčios priekaištai mūsų adresu iš esmės panašūs, kaip ir prieš dešimt metų: Katalikų Bažnyčią Rusijoje kaltina prozelitizmu ir stačiatikių kanoninės teritorijos pažeidimu. Visus tuos metus mes kvietėme Stačiatikių Bažnyčią užsiimti šia problema ir spręsti iškilusius nesusipratimus. Pirmiausia būtina aiškiai suformuluoti tokias sąvokas, kaip "prozelitizmas" ir "kanoninė teritorija". Pastaroji gali liesti tik tą pačią konfesiją. Pavyzdžiui, kanoninės teritorijos problema dabar tapusi aštri Moldovoje, kur lygiagrečiai egzistuoja dvi teisėtos stačiatikių (Bukarešto ir Maskvos patriarchatų) jurisdikcijos. Mūsų požiūriu, "kanoninės teritorijos" sąvoka negali būti vartojama tarpkonfesinių santykių klausimuose.

Kas toliau?

Galingiausios ir įtakingiausios pasaulio valstybės vadovo JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą į Vilnių ir jo žodžius, pasakytus sostinės Rotušės aikštėje, jog „tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, jau dabar galima įrašyti į Lietuvos istorijos vadovėlius. Lietuva pirmą kartą pasijuto turinti patikimą saugumo skėtį. JAV prezidento vizitas, jo pasakyta kalba, Lietuvos pakvietimas į NATO, žinoma, dar jokiu būdu nereiškia, kad jau viskas padaryta, viskas aišku, o didžioji kaimynė ir vietiniai jos šlovintojai sėdės sudėję rankas ir nieko nedarys, jog pasuktų valstybės politiką kitu keliu. Tai turėtų būti aišku kiekvienam. Juk, vos paskelbus, jog Lietuva pakviesta į NATO, iš žinomų žurnalistų, visokiausių tautos pažangiečių, didžiojo tėvynės karo veteranų, liaudies rašytojų pasigirdo tiesiog apokaliptinės pranašystės, kaip bus blogai, kaip brangiai kainuos ta narystė Aljanse, kai, anot „liaudies rašytojo ir liaudies gynėjo“ Vytauto Petkevičiaus, iš sovietinės terbos patekome į NATO maišą. Reikia pasakyti, kad tokie absurdiški palyginimai sklinda ne vien iš šio „liaudies gynėjo“ lūpų, nors savo cinizmu jis pralenkė netgi visiems žinomą Premjero patarėją ar buvusį Vilniaus universiteto rektorių bei kelis kartus keitusį kailį Seimo narį E.Klumbį. Beje, pastaruosius veikėjus labai taikliai apibūdino politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, pareiškęs: „Juk jei ne patogus įsitverti politiniams nevykėliams A.Paulausko skvernas, antivakarietiško referendumo organizatorių R.Pavilionio ir E.Klumbio Seime nebūtų nė kvapo“. Aišku, kad nebūtų, bet, deja, yra. Dar daugiau, dabar visas būrys panašių veržiasi į Prezidentūrą.