Atnaujintas 2002 m. lapkričio 29 d.
Nr.90
(1097)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Visuomenė
Krikščionybė šiandien
Laikas ir žmonės
Aktualijos
Rinka
Nuomonės
Pasaulis
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Aušros Vartų koplyčioje - šv. Mišios už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus

Aušros Vartų koplyčioje šv.Mišių už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus metu

Sekmadienį Vilniuje, Aušros Vartų koplyčioje, buvo aukojamos šv. mišios už Lietuvos ir Lenkijos Prezidentus. Jos taip pat buvo skirtos Lenkijos vadovo Aleksandro Kvašnievskio ir jo žmonos Jolantos jungtuvių 23-iosioms metinėms. Su garbingaisiais svečiais iš Varšuvos šv. Mišiose buvo prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė.
Paprašytas atskleisti sėkmingos santuokos paslaptį, A.Kvašnievskis nuotaikingai sakė: "Aišku, reikia visko mokytis. Reikia mylėti, bet reikia ir atleisti. Reikia turėti kantrybės, supratimo. Reikia džiaugtis kiekvienu susitikimu, kiekviena diena... Tą paslaptį labai paprastai paaiškinčiau: aš tiesiog radau puikią moterį, su kuria gyvenimas - tai didelis nuotykis. Ir praėjus dvidešimt trejiems metams mums niekas nenusibodo..."
A.Kvašnievskis tvirtino, kad džiaugiasi galėdamas dvi dienas pabūti Vilniuje su žmona, dukra, su savo uošviu ir kitais artimais žmonėmis: "Šiandien Vilniuje vyks mūsų šeimyniniai pietūs. Tą įvykį įsiminsime".
"Per trejus darbo metus pirmą kartą Aušros Vartų koplyčioje priėmiau tokius garbingus svečius. Smagu, kad dviejų šalių Prezidentus greta matome ne tik per įvairiose šalyse vykstančius jų valstybinius susitikimus ir derybas, bet ir drauge maldoje. Džiugu, kad kaimynai mus palaiko", - sakė Aušros Vartų koplyčioje šv. Mišias aukojęs Vilniaus šv.Teresės - Aušros Vartų parapijos klebonas mons. Edvardas Rydzikas. Paprastomis dienomis šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje prasideda 9 val., sekmadieniais - 9.30 val. Jos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. "Tai buvo specialios šv. Mišios už dviejų šalių Prezidentus. Taip pat minėta Lenkijos Prezidento ir jo žmonos jungtuvių sukaktis. Šias šv. Mišias aukojau lotyniškai - oficialia Katalikų Bažnyčios kalba. Skaitiniai ir pamokslas skambėjo lietuviškai ir lenkiškai", - sakė klebonas.

Kas toliau?

Galingiausios ir įtakingiausios pasaulio valstybės vadovo JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą į Vilnių ir jo žodžius, pasakytus sostinės Rotušės aikštėje, jog „tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, jau dabar galima įrašyti į Lietuvos istorijos vadovėlius. Lietuva pirmą kartą pasijuto turinti patikimą saugumo skėtį. JAV prezidento vizitas, jo pasakyta kalba, Lietuvos pakvietimas į NATO, žinoma, dar jokiu būdu nereiškia, kad jau viskas padaryta, viskas aišku, o didžioji kaimynė ir vietiniai jos šlovintojai sėdės sudėję rankas ir nieko nedarys, jog pasuktų valstybės politiką kitu keliu. Tai turėtų būti aišku kiekvienam. Juk, vos paskelbus, jog Lietuva pakviesta į NATO, iš žinomų žurnalistų, visokiausių tautos pažangiečių, didžiojo tėvynės karo veteranų, liaudies rašytojų pasigirdo tiesiog apokaliptinės pranašystės, kaip bus blogai, kaip brangiai kainuos ta narystė Aljanse, kai, anot „liaudies rašytojo ir liaudies gynėjo“ Vytauto Petkevičiaus, iš sovietinės terbos patekome į NATO maišą. Reikia pasakyti, kad tokie absurdiški palyginimai sklinda ne vien iš šio „liaudies gynėjo“ lūpų, nors savo cinizmu jis pralenkė netgi visiems žinomą Premjero patarėją ar buvusį Vilniaus universiteto rektorių bei kelis kartus keitusį kailį Seimo narį E.Klumbį. Beje, pastaruosius veikėjus labai taikliai apibūdino politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, pareiškęs: „Juk jei ne patogus įsitverti politiniams nevykėliams A.Paulausko skvernas, antivakarietiško referendumo organizatorių R.Pavilionio ir E.Klumbio Seime nebūtų nė kvapo“. Aišku, kad nebūtų, bet, deja, yra. Dar daugiau, dabar visas būrys panašių veržiasi į Prezidentūrą.