Gamta
dosni gėrybėmis
|
Panevėžietis Vytautas Siniakas turi ką
parodyti kaip meškeriotojas
|
Panevėžietis 54 metų verslininkas
Vytautas Siniakas turi individualią įmonę, bet laisvalaikį dažniausiai
leidžia gamtos prieglobstyje.
Prisiekęs žvejys
Vytauto aistra - žvejyba. Meškerioti
jis pradėjo maždaug nuo aštuonerių metų. Mama viena augino keturis
vaikus, todėl Panevėžyje stiebesis Vytautas bent žūklės laimikiu
stengdavosi jai padėti. Jis gerai pažinojo Lėvens upę tarp Piniavos
ir Paliūniškio. Panevėžietis nėra grįžęs be laimikio rankoje.
"Jeigu nežvejočiau, valgyčiau lašišą. Kai meškerioju, kertu
tai, ką pagaunu", - juokaudamas teigė V.Siniakas, mėgstantis
pats ruošti ir valgyti žuvį.
Meškeriojantis panevėžietis siūlo parduotuvėje pirktą šaldytą
skumbrę atšildyti, o paruoštą ištrinti prieskoniais. Tokią po
poros valandų galima krimsti kaip kokį skanėstą.
|
Paties
susikurtas gerumas
|
Jonavos miškų urėdas Vytautas Daukševičius
ir kun. Sigitas Stepšys
prie jaunystėje pasodintų medžių Barsukynėje
|
Vieną saulėtą rytą riedame Jonavos
rajono keliais. Pasukame prie tipinės Lietuvos miškų girininkijos
Barsukynės. Kun. Sigitas Stepšys, buvęs Sidabravo (Radviliškio
r.) parapijos administratorius (dabar dirba Šeduvoje), neseniai
sapnavo, kad vaikščioja senais miško takais. O štai dabar eina iš
tikrųjų. Glostydamas žvilgsniu ir rankomis prieš trisdešimt metų
sodintus medžius, lyg maldą šnabžda: Aukštis neišpasakytas, kokia
žaluma, koks tankumas! Jam pritaria Jonavos miškų urėdas Vytautas
Daukševičius, sumanęs kunigo Sigito sapną paversti tikrove, atvežęs
jį čionai. Meilės miškui, gamtai, ištvermės ir Dievo palaimos,
- abu taria šventus žodžius.
Buvo visko. S.Stepšys, neišlaikęs egzamino, turėjo pereiti į neakivaizdinį
skyrių ir susirasti darbą. Taip jis pateko į Svilionis (Jonavos
r.). Girininkas pasiūlė gyventi bute be langų. Sutiko Sigitas, bet,
pamatęs, kad čia jau įsikūrusi didelė žiurkė, paprašė kitos vietos.
Davė jam virtuvėje pasistatyti lovelę.
|