Ar ne per daug sterilus
Noriu pasidalyti mintimis, kurios
man seniai neduoda ramybės.
Neramu, kad palyginti mažai tikinčiųjų skaito, o dar mažiau prenumeruoja
XXI amžių. Kažkada A.Žemaitytė yra panašiai pasakiusi: XXI
amžius yra zakristijų laikraštis. Mano požiūriu, tai nebūtų
labai bloga. Tokį pasakymą aš suprasčiau štai kaip: laikraštis
rašo tik tiems, kurie yra aiškūs tikintieji, kurie glaudžiai susiję
su Bažnyčia. Beje, nuo laikų, kai pasklido tas pasakymas, laikraštis
patobulėjo. Visgi galėtų būti ir tokio pobūdžio laikraštis, jeigu
Lietuvoje būtų daugiau katalikiškų laikraščių. Deja, tokių laikraščių
Lietuvoje nėra.
Todėl mes turime galvoti ir apie potencialius tikinčiuosius arba
tuos, kurie yra tik daugiau ar mažiau formalūs Bažnyčios nariai
(lanko bažnyčią, bet tikro tikėjimo vis tiek neturi).
Aš nustebau pavartęs prieškarinį XX amžių. Tada jis buvo dienraštis,
todėl, aišku, jį ne visai galima lyginti su dukart per savaitę
išeinančiu dabartiniu XXI amžiumi. Mano nuomone, XX amžius
mažai skyrėsi nuo kitų tuometinių laikraščių jame ne tiek jau
daug vietos užėmė straipsniai religine tematika - daugiau rašyta
apie tai, kuo žmogus apskritai tuo metu domėjosi, kuo domisi ir
dabar. Mažas skirtumas tarp leidinių gal todėl, kad tada leista
daugiau krikščioniškos tematikos laikraščių, kuriems nebuvo svetima
krikščioniška dorovė. Dabar padėtis yra kitokia.
Todėl į tai reikia atsižvelgti. Pavyzdžiui, kad ir XXI amžiaus
priedas jaunimui. Jaunimas, beveik be išimties, domisi sportu,
ypač vaikinai. O šiame priede ir apskritai laikraštyje apie sportą
beveik neužsimenama. Susiduriu su jaunuoliais, kurie beveik kiekvieną
sekmadienį eina į bažnyčią, o namuose, nors ir randa tą laikraštį,
bet vis tiek juo nesidomi. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie XXI
amžiaus net nepamato.
Ar ne per daug sterilus, drįstu pasakyti, mūsų laikraštis? Gal
turėtų būti ir diskusinių straipsnių? Laikraštyje nėra medžiagos,
kuri padėtų jaunimui užkibti. Pradėjęs skaityti nuo sporto,
kitų jaunimui aktualesnių, linksmesnių, šiuolaikinių dalykų, jaunimas
gal nejučiomis pradėtų domėtis ir rimtesnes problemas nagrinėjančiais
straipsniais, šiuolaikiniu Bažnyčios gyvenimu? Dabarties jaunimas
(o gal ir mano kartos, mano tėvų kartos jaunimas toks buvo, tik
mes jau primiršome) labai mėgsta linksmus dalykus - tai, matyt,
tokių dalykėlių reikėtų ir mėginti įdėti. Nejaugi neatsirastų
ir vienas kitas honoraro nesivaikantis humoristas ar sportu besidomintis
žurnalistas idealistas?
Vien tik dejonėmis, kad laikraštis mažai skaitomas, kad sunkiai
išsilaiko, kad ir kai kurie kunigai atsisako jį platinti, nieko
nepasieksime. Dalį turinio visgi reikėtų aukoti tokiems dalykams,
kurių galima rasti ir kituose laikraščiuose. Galbūt tik taip pritrauksime
naujus skaitytojus.
Atsiprašau, kad paliečiau vietomis gal ir skaudamas vietas. Bet
man tikrai norisi, kad laikraščio skaitytojų ratas plėstųsi ir
vėliau XXI amžius taptų krikščionišku, katalikišku dienraščiu,
koks buvo XX amžius prieš karą.
Vytautas UOGELĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"