Atnaujintas 2003 m. sausio 10 d.
Nr.3
(1107)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Ora et labora
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Popiežius konsekravo dvylika vyskupų

Šv.Petro bazilikoje įšventinami dvylika vyskupų guli ant grindų. Ceremonijai vadovavo popiežius Jonas Paulius II

Pirmadienį, sausio 6-osios rytą, popiežius Jonas Paulius II Vatikano Šv. Petro bazilikoje vadovavo Kristaus Apsireiškimo iškilmės Mišioms ir jų metu konsekravo dvylika naujų, neseniai paskirtų, vyskupų: šešis, kuriems pavesta dirbti Romos Kurijoje ir atstovauti Šventajam Sostui užsienyje; kitus šešis paskirtus vietinių Bažnyčių ordinarais ir pagalbininkais.
Šventasis Tėvas naujiesiems vyskupams kalbėjo: „Jūs, broliai, šiandien priimdami sakramentą, kuris jus padaro apaštalų įpėdiniais, tampate visateisiais tarnais šio didžiojo slėpinio. Jūs, kilę iš įvairių pasaulio šalių ir kontinentų, siunčiami į įvarius kraštus ir kontinentus, liudijate Bažnyčios visuotinumą. Tikėjimas į Kristų, pasaulio Šviesą, jus paskatino paaukoti savo jaunystę kunigiškai tarnystei. Jūs Viešpačiui dovanojote ne auksą, smilkalus ir mirą, bet savo gyvenimus. Dabar Kristus prašo, kad atnaujintumėte savo auką. Kaip kitados dvylika pirmųjų savo mokinių, taip šiandien jus Kristus kviečia būti jo gyvybės ir jo misijos dalininkais“.
Keturi nauji vyskupai paskirti apaštaliniais nuncijais Azijoje, Afrikoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje. Dviem pavestos atsakingos pareigos Romos Kurijoje. Kiti šeši paskirti vietinių Bažnyčių ganytojais Italijoje, Benine, Slovakijoje, Irake, Ukrainoje ir Sirijoje. Popiežius linkėjo, kad tikinčiųjų bendruomenės, į kurias siunčiami nauji vyskupai, juos priimtų su meile ir kad juose matytų uolius ganytojus. „Brangūs broliai vyskupai,- sakė Popiežius,- dieviškasis Mokytojas jus išsirinko, kad būtumėte jo meilės liudytojai. Tespindi jumyse Evangelijos grožis, visiems būkite šventumo ir meilės liudytojai. Švenčiausioji Mergelė Marija jums tepadeda kiekvieną gyvenimo akimirką būti panašiems į Kristų“.

Motina Teresė bus skelbiama Bažnyčios palaimintąja

Motina Teresė

Beatifikacija vyks Misijų sekmadienį

Plačiai tarptautinėje žiniasklaidoje buvo komentuojamas vienas paskutinių žymių praėjusių 2002 metų bažnytinių įvykių - gruodžio 20 dieną popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtinti dekretai, kuriais pripažintos 1997-aisiais mirusios Motinos Teresės herojiškos dorybės ir su jos užtarimu įvykęs stebuklingas išgijimas. Tokiu būdu atvertas kelias į formalią šios garsiosios vienuolės, „vargšų apaštalės“, 1979 metų Nobelio taikos premijos laureatės, beatifikaciją, apie kurios šventumą - Gama sanctitatis - yra paplitęs garsas visame pasaulyje. Ta proga Motinos Teresės įkurtos ir iki mirties vadovautos Meilės misionierių kongregacijos paskelbtame pareiškime teigiama: „Mes, Meilės misionierės, skiriame padėką ir garbę Dievui, kad mūsų Šventasis Tėvas, popiežius Jonas Paulius II, oficialiai pripažino mūsų motinos - Motinos Teresės šventumą ir patvirtino stebuklą, įvykusį jos užtarimu. Mes kupinos džiaugsmo laukiame jos beatifikacijos, kuri vyks Romoje būsimąjį Misijų sekmadienį, 2003 m. spalio 13 d.“.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad tas sekmadienis beveik sutaps su Jono Pauliaus II, išrinkto Popiežiumi 1978 m. spalio 16 d., 25-osiomis pontifikato metinėmis. Taip pat spalio 19 dieną bus užbaigti Šventojo Tėvo pernai paskelbti Rožinio maldos, kurią ypač vertino Motina Teresė, likusiose fotografijose dažnai regima su rožinio vėriniu rankose, metai. Beveik sutapsiantis popiežiaus Jono Pauliaus II ir Motinos Teresės pagerbimas galbūt yra atsitiktinis, tačiau labai simbolinis - abu jie labiausiai žinomi ir turi didžiausią autoritetą; tai - didžiosios šių laikų Katalikų Bažnyčios asmenybės.
Ne veltui italų katalikų politinis apžvalgininkas Džiovanis Bensis savo analitinia-me straipsnyje, paskelbtame Maskvos dienraštyje „Nezavisimaja gazeta“, pastebi, kad, jeigu paklaustų kokio nors žmogaus Rusijoje, kokius jis žino šiuolaikinius Katalikų Bažnyčios veikėjus, be abejonės, kartu su Jonu Pauliumi II paminėtų ir Motiną Teresę. Šios vienuolės vardas buvusioje Sovietų Sąjungoje tapo žinomas 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kai po Armėnijoje įvykusio baisaus žemės drebėjimo, pareikalavusio 25 tūkst. žmonių aukų, ten sugužėjo gelbėtojai ir pagalbininkai iš viso pasaulio. Tarp jų buvo ir Motina Teresė, vienuoliškais drabužiais vilkinti trapi pagyvenusi moteris, savo gyvenimo tikslu išsikėlusi rūpinimąsi kenčiančiaisiais, ligoniais ir mirštančiaisiais. Susitikusi su tuomete sovietine „pertvarkos“ vadovybe, konkrečiai su užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze (dabar jis Gruzijos prezidentas), ji gavo leidimą steigti pačios sukurtos vienuolijos bendruomenę Maskvoje.