Tebūna dienos prasmingos

Kanauninkas Vytautas Kapočius

Į gyvenimo juostą įaustas sidabrinis kunigystės jubiliejus, gautas kanauninko paaukštinimas, veikla paženklinta nuolatine kova už tautinius idealus, dvasinį atgimimą. Padėti žmonėms kelyje į Dievą, darbuojantis įvairiose gyvenimo srityse - labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, spaudos bei talkinant katalikiškiems sambūriams - toks kunigo pašaukimas bei pareiga, toks yra ir Zarasų Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Zarasų dekanas kanauninkas Vytautas Kapočius, per Kūčias paminėjęs 60-ąjį gimtadienį.

Gimtoje Žemaitkiemio parapijoje

Kunigiškiuose, Anastazijos Dubauskaitės ir Balio Kapočiaus šeimoje, 1943 m. gruodžio 24 dieną šviesą išvydo naujagimis. Vaiką pakrikštijo Žemaitkiemio bažnyčioje, kur prie Švč.Mergelės Marijos altoriaus mama davė įžadus – jeigu pasaulį išvys sūnus, jis būtinai bus kunigas.
Vienturtis Kapočių Vytautas augo smalsus, buvo lakios fantazijos. Būdavo, kad įsijautęs į kunigo vaidmenį Vytukas „aukodavo“ mišias, „klausydavo“ išpažinčių ar, suklupdęs draugus, pats užsilipęs „gonkuose“ ant suolelio, „sakydavo“ pamokslą. Atrodė, didžioji mamos svajonė bus išgirsta. Tėvus džiugino vaiko pomėgiai.
Lietuvai buvo nelengvas metas - karas, sovietinė okupacija, rezistencinės kovos, prievartinis kolūkių kūrimas iš esmės keitė žmonių gyvenimo būdą ir jų likimus. Dažnuose namuose viešpatavo badas ir skurdas, kuris tuo metu buvo juntamas ir Kapočių šeimoje. Mama susirgo tuberkulioze. Tėvas, parnešęs iš kolūkio alkaniems gyvuliams glėbelį pašaro, buvo suimtas ir nuteistas aštuoneriems metams. Šeima liko be pagrindinio maitintojo, o ir mama, surinkusi paskutines maisto atsargas, siųsdavo jam į Kemerovo kalėjimą. Tik po Stalino mirties mamai buvo suteikta galimybė rašyti malonės prašymą. Kapočių šeimai tuomet padėjo buvęs LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Jam tarpininkaujant, B.Kapočius buvo paleistas iš kalėjimo.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija