Kas sakoma ir kas turima minty?

Ką tai galėtų reikšti, kai net kelios televizijos, tarp jų ir nacionalinė, ėmė visai rimtai kurti ir transliuoti laidas apie raganas, aiškiareges, planetų ir žvaigždžių išsidėstymo žinoves, pranašautojas, astrologes bei panašią publiką? Į raganų būrį įsijungė ne tik apsukrios ponios, pajutusios didelius lengvatikių pinigus, bet net buvusios partinės veikėjos, ištisus dešimtmečius aršiai kovojusios su „tamsybininkais kunigais ir religiniais prietarais“. Dėmesys šarlatanams, naujiesiems šamanams sukeltas neatsitiktinai. Kam teko „laimė“ rinkimų naktį būti R.Pakso rinkimų štabe ir stebėti ten vykusį šurmulį bei puotą, pastebėjo, kad garsiosios raganos - žymiausia Lietuvos astrologe save vadinanti Angelina Zalatorienė, taip pat „visame pasaulyje pagarsėjusi žiniuonė, gydanti mokslui nežinomomis galiomis“ tūla Lena Lolišvili - buvo apsuptos visuotinės pagarbos ir liaupsių, ne mažesnių kaip abi būsimos pirmosios Lietuvos damos – Laima Paksienė ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Ir kaipgi negerbsi bei nemylėsi, jeigu dar prieš antrąjį rinkimų ratą abi šamanės visą žiniasklaidą užpylė pranašystėmis apie tai, kaip palankiai išsidėsčiusios planetos ir žvaigždės bei kiti dangaus kūnai, rodo, anot A.Zalatorienės, jog ateina žmogus, galintis ir norintis daryti gera. Na, o L.Lolišvili, pas kurią, kaip teigė vienas dienraštis, dažnai užsuka konsultuotis pats A.Brazauskas, tarp šventųjų paveikslų savo „salone“ jau iš anksto buvo pasikabinusi R.Pakso nuotrauką. „Tai vienintelis žmogus, kuris iš tiesų išgyvena dėl Lietuvos ir ateina su Dievu širdyje“, - sakė gruzinų kilmės „aiškiaregė“.
Tačiau labiausiai visus nustebino ne žiniuonės, o būsimojo Prezidento dešinioji ranka D.Kutraitė-Giedraitienė, viešai pareiškusi, jog reikia baigti analizuoti R.Pakso rinkimų programą, nes rinkimai jau baigėsi. Pasakyta aiškiau, negu reikia. Pasirodo, programa buvo tik šiaip sau – 151 punktas naivioms rinkėjų dūšelėms gaudyti. Nors, tiesą sakant, tą programą, kurioje dominuoja žodžiai „įgyvendinsiu, parengsiu, siūlysiu, reikalausiu, raginsiu“, vertėtų iškabinti ant kiekvieno stulpo, kad belaukiantys iš naujojo Prezidento to, kas pažadėta, žinotų ir nepamirštų.
Verta pacituoti keletą punktų iš tos programos, kurią pamiršti ragina D.Kutraitė. Štai jie: „Parengsiu ir įgyvendinsiu specialią Nacionalinio pasididžiavimo ugdymo programą, numatančią socialines, kultūrines ir pilietines permainas; raginsiu parengti Lietuvos piliečių lėšų, laikomų užsienio bankuose, grąžinimo į Lietuvą programą; reikalausiu, kad abu Ignalinos atominės elektrinės blokai būtų uždaryti tik ES finansuojant reaktorių keitimą naujais ir saugiais; „Sodros“ biudžetas turi būti derinamas su Prezidentu; siūlysiu įteisinti Lietuvos regionus (kraštus): Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, kurie atstovautų šaliai Europos Sąjungos regioninėse programose; reikalausiu, kad Vyriausybė deklaruotų aiškią fiksuotą datą, kada sveikatos apsaugos reforma bus baigta; sieksiu, kad Lietuvos kariškiai aktyviai bendradarbiautų su savo partneriais Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir kituose kraštuose. (Kokie tie „kiti kraštai“, būsimasis Prezidentas nepaminėjo. Gal kokia Libija, Irakas, Šiaurės Korėja ar Sudanas, kuriam pardavė sraigtasparnius R.Pakso finansinis rėmėjas J.Borisovas?) Kažkaip nesmagu, kad naujasis Prezidentas pasirengęs bendradarbiauti su Sausio 13-osios kruvinosios akcijos vadovu generolu Uschopčiku, dabar esančiu Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju. Todėl vargu ar galima laikyti atsitiktinumu, kad R.Paksas nedalyvavo pamaldose Vilniaus Katedroje, minint Sausio 13-osios aukų atminimą, ir nepadėjo vainiko ar gėlių Antakalnio kapinėse, prie žuvusiųjų kapų.
Ir todėl visiškai nesuprantamas taip šauniai rinkimus laimėjusios naujojo Prezidento komandos per kraštus besiliejantis pasipiktinimas, kad Vakarų ir net Rusijos spauda lygina R.Paksą su žinomais radikalais. Netgi maskviškės „Pravdos“ korespondentas Dmitrijus Litvinovičius savo straipsnį taip ir pavadino: „Lietuvos prezidentu tapo Žirinovskis“. (Beje, baimindamiesi liberaldemokratų partijos pronacistinės emblemos, daug Lietuvos rusakalbių vengė balsuoti už liberaldemokratų kandidatą.) Dabar R.Pakso štabas kaltina Lietuvos politikus, politologus, žurnalistus, kurie esą yra kalčiausi dėl neigiamo R.Pakso įvaizdžio sukūrimo Europos ir pasaulio spaudoje. Esą „Figaro“, „Le Monde“, „Economist“ ir kitų garsiausių Vakarų leidinių žurnalistai tuos straipsnius apie lietuviškąjį Žirinovskį, Le Peną ar Leperį rašė ne patys, o tiktai nusirašė iš Lietuvos žiniasklaidos bei politikų ir politologų vertinimų. Tai daugiau negu naivūs kaltinimai. Juk tokie vertinimai užsienio spaudos puslapiuose pasirodė ir rinkimų kampanijos metu, ir pirmadienio rytą, po rinkimų dienos, t.y. Lietuvoje dar nesuspėjus reikiamai įvertinti laimėtojų komandą. Antra vertus, kuriant naujai išrinkto Lietuvos Prezidento įvaizdį kaip euroskeptiko ir radikalo, pasitarnavo ir artimiausi R.Pakso aplinkos žmonės. Visų pirma naujojo Prezidento „intelektualais“ ar pilkaisiais kardinolais vadinami D.Barakauskas ir G.Šiurkus. Juk ne kas kitas, o D.Barakauskas, dar nespėjus nutilti pergalingų rinkimų fanfaroms, nedviprasmiškai pasakė gana nepa-trauklią mintį, jog Prezidentas gali įvesti dekretinį valdymą (taip, pavyzdžiui, elgiasi Rusijos prezidentas V.Putinas), o kitas pareikalavo jėgos struktūrų vadovų galvų. Todėl kaltinti kitus, nematant savęs, paprasčiausiai nesolidu.
Tiek jau to, dėl tos fantastinės programos, kurią jau įsakyta pamiršti. Kur kas svarbesnis, o gal lemiamas veiksnys yra prasidėjęs Lietuvos stūmimas nuo Europos Sąjungos. Politologai ir žurnalistai, kurie nepabūgo būti apkaltinti išrinktojo Prezidento šmeižikais, atkreipė dėmesį į vieną labai gudriai sugalvotą variantą. Juk tie, kurie, nesulaukę R.Pakso žadėtų „permainų“, netrukus savo pyktį ir nepasitenkinimą visų pirma gali nukreipti prieš Europos Sąjungą per kur kas svarbesnį balsavimą nei Prezidento rinkimai. Tai yra per numatomą gegužės mėnesį referendumą dėl stojimo į ES. Sukurstyti žmones balsuoti prieš, ypač žinant didžiules už naujojo Prezidento nugaros stovinčiųjų finansines galimybes, visai nesunkus darbas. Juk aišku, kad Briuselis nė girdėti nenori dėl R.Pakso sugalvotų naujų branduolinių reaktorių Ignalinos AE statybos finansavimo. Mat, anot naujojo Prezidento, Lietuva turi išlikti branduoline valstybe. Kai kalbama tokiais terminais apie Lietuvą, kaip apie branduolinę valstybę, tenka labai rimtai suabejoti išrinktojo Prezidento ir jo patarėjų, visų pirma E.Maldeikio ir J.Liongino tų reikalų geru supratimu. Apie kokią branduolinę valstybę kalbama? Juk iki šiol branduolinėmis valstybėmis vadinamos tik tos, kurios turi atominį ginklą. Galima neabejoti, kad, skatinant ypač nupilietintą visuomenės dalį pasisakyti referendume prieš stojimą į ES, bus pirmiausia pasitelktas vadinamasis žemdirbių aktyvas. Jau dabar Prezidentui, Premjerui ir Seimo Pirmininkui išsiuntinėtas Suvalkijos runkelių augintojų vardu parašytas vos ne ultimatumas dėl esą neišsiderėtų iš ES didesnių cukraus kvotų. Tokių ultimatumų ir panašių dalykų, be abejo, bus ir daugiau. Vienas jų yra, aišku, ne be R.Pakso žinios, nenuilstančios K.Prunskienės iniciatyva nukelti referendumą dėl narystės ES iš gegužės į rugsėjo mėnesį. Anot K.Prunskienės, referendumo nukėlimas tėra tik noras pateikti Lietuvos kaimo žmonėms daugiau informacijos apie narystės ES aplinkybes ir tuo užtikrinti didesnį kaimo žmonių aktyvumą referendume. Tai aiškiai baltais siūlais siūtas projektas. K.Prunskienės siekiai pakankamai aiškūs – iki rudens taip „apdoroti“ savo ir liberaldemokratų elektoratą, kad jis balsuotų prieš. Kaip pastebėjo politikos apžvalgininkė Rūta Grinevičiūtė, tie, kurie per dvylika nepriklausomybės metų nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir beviltiškai atsiliko, balsavo už R.Paksą. Tuos beviltiškai atsilikusiuosius ir užbūrė žodis „permainos“. „Tik supranta jie tą žodį kaip posūkį į didesnę valstybės globą, mažesnius reikalavimus jiems ir lėtesnį gyvenimo tempą. Šios „permainos“ prastai dera prie integracijos į Europos Sąjungą. Iki referendumo suvokę, kad jų išrinktojo R.Pakso kišenėse nebėra saldainių, jo rinkėjai gali mobilizuotis naujam protestui. Jų nusivylimas gali kainuoti Lietuvai narystę“, - įspėjo R.Grinevičiūtė. Tenka visiškai sutikti su tokiais vertinimais. Juk, patarusi pamiršti išrinktojo Prezidento rinkimų programą, D.Kutraitė aiškiai užsiminė nesitikėti jokių gėrybių iš jo. O tada nesunku bus įkalti žmonėms į galvas, jog tas žadėtas gėrybes iš R.Pakso atėmė Europos Sąjunga. Tokiu atveju taps aišku, kad ES parama Lietuvai stiprokai nutols.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"