Atnaujintas 2003 m. sausio 17 d.
Nr.5
(1109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Po rinkimų…

Pasibaigė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, o ypač jų lemtingasis antrasis ratas. Tačiau kažkodėl pamirštama kalbėti apie gana esminius jame padarytus pažeidimus. Kaip juos traktuoti, nesutaria daugelis paprastų rinkėjų ir daugelis pareigūnų bei politikų. Vienų nuomone, padaryti pažeidimai yra rimti, kitų nuomone, atvirkščiai, - jie įtakos rinkimų baigčiai neturėjo.
Pažeidimus reikia nagrinėti keliais aspektais. Pirma, akivaizdu, kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimai: vyko neleistina agitacija rinkimų dienos išvakarėse – 2003 m. sausio 4 d.; padaryta neleistina finansinė vieno milijono litų (įtariama, jog tikroji suma yra kur kas didesnė) injekcija iš užsienio įmonės, kas negali būti vertinama kaip nesavanaudiška parama kandidatui dėl nerealiai didelės sumos. Joks teisininkas neišdrįs pripažinti mažareikšmiais tokių rimtų pažeidimų.
Tie pažeidimai kenkia Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės, interesams. Juos palikus be įvertinimo ir be pasmerkimo dabar, rizikuojama sukurti pavojingą precedentą, kad tokie pažeidimai bus toleruojami ir praktikuojami ateityje. Politinės valdžios institucijų raida bus pasmerkta iškrypti iš demokratinių tradicijų, kurios Lietuvoje dar tik formuojasi, kelio ir orientuota į tarpusavyje konkuruojančių oligarchinių struktūrų kovos metodus.


Kas moko svaigintis

Šiandien Lietuvoje didžiausia blogybė – labai išplitęs girtavimas. Pasak spaudos, pernai statistinis Lietuvos gyventojas išgėrė daugiau kaip dešimt litrų gryno alkoholio, o alaus išgerta dvigubai daugiau. Kur veda girtavimas, visi žinome. Bet dažnai neteisingai teigiama, kad vyrai gėrė, vyrai gers. O kodėl geria vaikai, moksleiviai? Pernai birželį laikraščiai pranešė, kad Jonavos rajono Ruklos kaimo mokyklos dešimtokė į egzaminus atėjo neblaivi. Nė vienas negimė girtuoklis. Tad iš kur atsiranda girtuoklių? Dažnai rašoma ir kalbama, kad prie girtuokliavimo veda skurdas. Girdi, žmonės skursta, tai savo vargą ir skandina alkoholyje.
Koks klaidingas manymas. Girtavimas žmogų padaro nesugebantį protauti, nesugebantį dirbti, pagaliau priveda prie nedarbo ir skurdo. Jau nuo seniausių laikų žinoma, kad žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia. Daugybę kartų gydytojas gali teigti žmonėms, kad rūkymas ar svaigalai kenkia žmogaus sveikatai. Niekas tuo nepatikės, jeigu matys, kad po tokios paskaitos gydytojas užsirūkys, gers degtinę ar alų.


Ne politika yra nešvari

Dažniau būna nešvarūs politikai. O dar dažniau – juos tokius išugdžiusi visuomenė. Ne tik išugdžiusi, bet ir vis palaikanti. Yra paklausa, turi atsirasti ir pasiūla. O visuomenė nori nešvarių politikų ir savo norą parodo, atitinkamai balsuodama.
Baigėsi rinkimai. Postai užimti. Nauji pretendentai, jeigu tokių rasis, kaip reikėtų manyti, apie ką jie dabar galvoja? Tikrai ne apie valstybę nei kaip kuo geriau jos labui darbuotis. Jeigu apie tai galvotų, o dar ir taip elgtųsi – niekas niekada jų neišrinktų, nes tokių visuomenei nereikia. O reikia gražiai padabintų įspūdingų apgaudinėtojų. Tokie paklausūs, tai todėl vis ir atsiranda. Pinigai kaupiami ir meluotojų kadrai rengiami. Vis nauji, nors gal užtektų ir šito vieno, dabar išrinkto, nes yra palyginti jaunas, ir dar skraido.