| 
 | 
         
          |  
              Jau 
                prasidėjo...  Pagal Rusijos konstituciją, prezidento 
                rinkimai turėtų įvykti tik 2004 m. kovo 14 d., tačiau jau dabar 
                rinkimų kampanija faktiškai prasidėjo. Žinoma, ta kampanija vyksta 
                užkulisiuose, tačiau tai nieko nekeičia. Mažai kas abejoja, kad 
                dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui nekils didesnių problemų 
                būti išrinktam antrajai kadencijai. Tačiau bene garsiausias Rusijos 
                politologas INDEM fondo direktorius Georgijus Satarovas tarsi 
                nejučiomis pažymėjo: Žinoma, jeigu V.Putinas iki to laiko nepadarys 
                didelių klaidų. Akivaizdu, kad 2003-ieji taps galimų kandidatų į Rusijos prezidentus 
                kristalizacijos metais. Tačiau jau dabar kai kurie kandidatai 
                beveik visiškai aiškūs. Komunistiniame kairiajame flange  du 
                pretendentai: Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas ir 
                nepalyginamai intelektualesnis bei ne toks dogmatiškas Sergejus 
                Glazjevas. Jo populiarumas smarkiai išaugo per Krasnojarsko krašto 
                gubernatoriaus rinkimus. S.Glazjevas reklamuojasi kaip naujosios 
                ekonominės tvarkos propaguotojas. Jis skelbia, kad Rusijos ekonominius 
                procesus turi reguliuoti valstybė, tuo pačiu išlaikant rinkos 
                ekonomikos principus. Toks S.Glazjevo požiūris priimtinas ne tik 
                labiau išprususiems komunistams, bet ir daliai verslininkų, ypač 
                vidutiniųjų.
 |   
          | 
 |  
          | Dezinformacijos 
              srautas Jungtinės Amerikos Valstijos atmetė 
              Irako diktatoriaus Sadamo Huseino kaltinimus, kad tarptautiniai 
              ginkluotės inspektoriai, vykdydami savo misiją, šnipinėja Vašingtono 
              naudai. Netiesioginę paramą Irako diktatoriui suteikė Vokietijos 
              kancleris G.Šrioderis ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Jie 
              dar kartą pareiškė, kad nedalyvaus galimoje JAV ir Didžiosios Britanijos 
              karinėje kampanijoje prieš Iraką. Panašias iniciatyvas nepalaikyti 
              JAV iškėlė ir dabar pirmininkaujančios Europos Sąjungai Graikijos 
              premjeras Kostas Simitis, paraginęs ES paskelbti vieningą savo poziciją 
              galimo Irako puolimo atveju. Iki šiol neaiški ir Rusijos pozicija, 
              kuri irgi skelbia, kad karinei operacijai prieš Iraką yra būtinas 
              JT pritarimas.Daugelio politikos apžvalgininkų nuomone, karas su Iraku vis dėlto 
              bus. Esą jau praėjo tas momentas, kai JAV prezidento Džordžo Bušo 
              administracija galėjo pasukti atgal. Dabar Dž.Bušas to esą padaryti 
              nebegali net ir norėdamas, nes JAV prarastų prestižą pasaulyje.
 |  |