Atnaujintas 2003 m. sausio 17 d.
Nr.5
(1109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jau prasidėjo...

Pagal Rusijos konstituciją, prezidento rinkimai turėtų įvykti tik 2004 m. kovo 14 d., tačiau jau dabar rinkimų kampanija faktiškai prasidėjo. Žinoma, ta kampanija vyksta užkulisiuose, tačiau tai nieko nekeičia. Mažai kas abejoja, kad dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui nekils didesnių problemų būti išrinktam antrajai kadencijai. Tačiau bene garsiausias Rusijos politologas INDEM fondo direktorius Georgijus Satarovas tarsi nejučiomis pažymėjo: „Žinoma, jeigu V.Putinas iki to laiko nepadarys didelių klaidų“.
Akivaizdu, kad 2003-ieji taps galimų kandidatų į Rusijos prezidentus „kristalizacijos“ metais. Tačiau jau dabar kai kurie kandidatai beveik visiškai aiškūs. Komunistiniame kairiajame flange – du pretendentai: Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas ir nepalyginamai intelektualesnis bei ne toks dogmatiškas Sergejus Glazjevas. Jo populiarumas smarkiai išaugo per Krasnojarsko krašto gubernatoriaus rinkimus. S.Glazjevas reklamuojasi kaip naujosios ekonominės tvarkos propaguotojas. Jis skelbia, kad Rusijos ekonominius procesus turi reguliuoti valstybė, tuo pačiu išlaikant rinkos ekonomikos principus. Toks S.Glazjevo požiūris priimtinas ne tik labiau išprususiems komunistams, bet ir daliai verslininkų, ypač vidutiniųjų.


Dezinformacijos srautas

Jungtinės Amerikos Valstijos atmetė Irako diktatoriaus Sadamo Huseino kaltinimus, kad tarptautiniai ginkluotės inspektoriai, vykdydami savo misiją, šnipinėja Vašingtono naudai. Netiesioginę paramą Irako diktatoriui suteikė Vokietijos kancleris G.Šrioderis ir Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas. Jie dar kartą pareiškė, kad nedalyvaus galimoje JAV ir Didžiosios Britanijos karinėje kampanijoje prieš Iraką. Panašias iniciatyvas nepalaikyti JAV iškėlė ir dabar pirmininkaujančios Europos Sąjungai Graikijos premjeras Kostas Simitis, paraginęs ES paskelbti vieningą savo poziciją galimo Irako puolimo atveju. Iki šiol neaiški ir Rusijos pozicija, kuri irgi skelbia, kad karinei operacijai prieš Iraką yra būtinas JT pritarimas.
Daugelio politikos apžvalgininkų nuomone, karas su Iraku vis dėlto bus. Esą jau praėjo tas momentas, kai JAV prezidento Džordžo Bušo administracija galėjo pasukti atgal. Dabar Dž.Bušas to esą padaryti nebegali net ir norėdamas, nes JAV prarastų prestižą pasaulyje.