Atnaujintas 2003 m. sausio 17 d.
Nr.5
(1109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Nuomonės
Pasaulis



PRIEDAI


(atnaujinta)


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius pabrėžia vyskupų misijos reikšmę

Šiame numeryje:

Savanoriai gimė kartu su Sąjūdžiu

Pirmieji „Atgaivink“ žingsniai parapijoje

Šventojo Tėvo metai

Jau prasidėjo...

Dezinformacijos srautas

Po rinkimų…

Kas moko svaigintis

Ne politika yra nešvari

Įšventinant vyskupus, virš jų galvų laikoma Evangelija

Kaip jau buvo pranešta, sausio 6 dieną Kristaus Apsireiškimo (Epifanijos) iškilmėje popiežius Jonas Paulius II konsekravo grupę naujų vyskupų. Trijų Karalių šventėje jis tai daro kiekvienais metais, tačiau šiemetinė konsekracija, kaip ir kitos Šventojo Tėvo vadovaujamos liturginės iškilmės, yra stebimos su ypatingu susidomėjimu, nes tai 25-ieji jubiliejiniai pontifikato metai. Ta proga Popiežiaus namų prefektūra pranešė, kad per ankstesnius 24-erius metus Jonas Paulius II konsekravo 321 vyskupą. Kaip minėta, beveik visada jis tai darė per Tris Karalius, tačiau būta ir išimčių, pavyzdžiui, pirmuosius pokomunistinės Albanijos ganytojus Šventasis Tėvas konsekravo vizito metu tos šalies sostinės Tiranos katedroje.
Kristaus Apsireiškimo iškilmės šv. Mišiose kaip visados Jonas Paulius II konsekravo būtent dvylika vyskupų, tuo simboliškai pabrėždamas jų paveldėtos apaštalinės įpėdinystės misiją. Kaip Kristaus dvylika apaštalų, taip ir visi pasaulio vyskupai yra siunčiami tarnauti Dievui ir Bažnyčiai, įvairiose šalyse skelbti Evangeliją „iki pasaulio pakraščių“. Septyni iš naujųjų vyskupų yra vienuolijų nariai, kiti penki – buvę dieceziniai kunigai. Vyriausiam sausio 6 dieną Vatikano bazilikoje konsekruotam vyskupui – 65 metai, jauniausiam – 49. Visų dvylikos amžiaus vidurkis – 55 metai.


Sinodas – bendruomenės turtas

Posėdžiauja vyriausioji sinodo komisija

Popiežius Jonas Paulius II atsiuntė sveikinimą Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui Kauno arkivyskupijos sinodo sušaukimo proga. Jame pažymima, jog Popiežius, vertindamas šią reikšmingą bažnytinę iniciatyvą ir tikėdamasis, kad ji paskatins iš naujo glaudžiau jungtis prie Kristaus, atskleis naujus kelius apaštalavimo darbuose. Sveikinime taip pat suteikė apaštališkąjį palaiminimą arkivyskupui, sinodo nariams – kunigams, vienuoliams bei tikintiesiems pasauliečiams.

Kas yra vyskupijos sinodas? Arkivyskupo S.Tamkevičiaus išleistame dekrete jis apibrėžiamas taip: „…dalinis Bažnyčios kunigų ir kitų tikinčiųjų, išrinktų pagelbėti diecezijos vyskupui darbuotis visos vyskupijos bendruomenės gerovei, susirinkimas“.


Didžioji visuomeninio kapitalo puoselėtoja

Kunigai Kęstutis Brilius, MIC, (kairėje) ir Vytautas Insoda (dešinėje) bei “Dienos namų” direktorė Kristina Bondareva ir choro “Lakštingėlė” vadovė Janina Adamonytė

Valdžiai gali priešintis tik gausi bendruomenė

Praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 29 dieną, Alytaus “Dienos namų” bendruomenė pakvietė miestelėnus į savivaldybės salę rimto būties apmąstymo valanda baigti Kalėdų švenčių.
Skamba dangaus sidabriniai varpeliai. Baltų laukų baltu taku atskuba Naujieji metai. „Teprisipildo jie šviesos, ramybės, prasmingų darbų“, - gausiai susirinkusiems miesto žmonėms vadovų vardu linkėjo Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Elvyra Aleknavičienė. Vilniaus Švč.M.Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapijos klebonas kun.Kęstutis Brilius, MIC, prieš leisdamasis į gilius filosofinius apmąstymus, primena, kad Bažnyčia - tai laisvai susibūrusių, pakrikštytų ir pagal Kristaus mokymą gyvenančių žmonių bendruomenė. Susibūrusi be prievartos, be iš valdžios aukštybių nuleistų įsakymų. Tai tikrosios demokratijos pamatas. Anot lektoriaus, po dvylikos laisvės metų mūsų tautiečiai sutriko, nusivylė. Vieni staiga tapo milijonieriais, kiti apšepę rausiasi šiukšlių konteineriuose. Išgelbėti mus gali tik visuomeninis kapitalas - nesavanaudiškas žodinis įsipareigojimas vienas kitam. Be valdžios nurodymų.


Pagarba Laisvės gynėjams

Fotografas Antanas Sadeckas ir kan. Vytautas Vaičiūnas prie tik ką atidarytos Sibiro tremties nuotraukų parodos

Sausio 13-oji diena buvo prisiminta ir Šlienavos parapijoje (Vilkaviškio vyskupija). Sekmadienį šv. Mišias aukojęs parapijos klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas pamoksle sakė, kad liūdna, kai iškovotos, krauju aplaistytos laisvės sąlygomis tarpsta neteisybė, parsidavėliškumas, didžioji tautos dalis gyvena neviltyje, neišbrisdama iš savo vargingos padėties. Tačiau, kaip sakė Kanauninkas, ir pokario partizanų, ir Laisvės gynėjų krauju aplaistytą ir iškovotą laisvę reikia saugoti visomis jėgomis.


Trys karaliai dovanojo gerumą ir dėmesį

Trys karaliai su Leliūnų seniūnijos darbuotojais

Vis dažniau sugrįžtama prie senųjų tradicijų. Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, gražiai paminėta Trijų Karalių šventė. Ją pagal kultūrinės veiklos projektą organizavo ir vedė Danguolė Jazbutienė.
Leliūnų Šv. Juozapo ir Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčiose šių parapijų klebonas kun. Kostas Balsys aukojo šv. Mišias ir pašventino kreidos gabalėlių. Jie buvo dovanojami parapijiečiams, kad šie ant savo namų durų ženklais užrašytų trijų karalių - Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardus, simbolizuojančius išmintį, dosnumą ir turtą. Trys karaliai lankėsi Leliūnų seniūnijoje ir seniūnijos senelių globos namuose, Pakalnių pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje, pravėrė ir kai kurių miestelio gyventojų duris.


Kas sakoma ir kas turima minty?

Ką tai galėtų reikšti, kai net kelios televizijos, tarp jų ir nacionalinė, ėmė visai rimtai kurti ir transliuoti laidas apie raganas, aiškiareges, planetų ir žvaigždžių išsidėstymo žinoves, pranašautojas, astrologes bei panašią publiką? Į raganų būrį įsijungė ne tik apsukrios ponios, pajutusios didelius lengvatikių pinigus, bet net buvusios partinės veikėjos, ištisus dešimtmečius aršiai kovojusios su „tamsybininkais kunigais ir religiniais prietarais“. Dėmesys šarlatanams, naujiesiems šamanams sukeltas neatsitiktinai. Kam teko „laimė“ rinkimų naktį būti R.Pakso rinkimų štabe ir stebėti ten vykusį šurmulį bei puotą, pastebėjo, kad garsiosios raganos - žymiausia Lietuvos astrologe save vadinanti Angelina Zalatorienė, taip pat „visame pasaulyje pagarsėjusi žiniuonė, gydanti mokslui nežinomomis galiomis“ tūla Lena Lolišvili - buvo apsuptos visuotinės pagarbos ir liaupsių, ne mažesnių kaip abi būsimos pirmosios Lietuvos damos – Laima Paksienė ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Ir kaipgi negerbsi bei nemylėsi, jeigu dar prieš antrąjį rinkimų ratą abi šamanės visą žiniasklaidą užpylė pranašystėmis apie tai, kaip palankiai išsidėsčiusios planetos ir žvaigždės bei kiti dangaus kūnai, rodo, anot A.Zalatorienės, jog ateina žmogus, galintis ir norintis daryti gera. Na, o L.Lolišvili, pas kurią, kaip teigė vienas dienraštis, dažnai užsuka konsultuotis pats A.Brazauskas, tarp šventųjų paveikslų savo „salone“ jau iš anksto buvo pasikabinusi R.Pakso nuotrauką. „Tai vienintelis žmogus, kuris iš tiesų išgyvena dėl Lietuvos ir ateina su Dievu širdyje“, - sakė gruzinų kilmės „aiškiaregė“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija