Po rinkimų…

Pasibaigė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, o ypač jų lemtingasis antrasis ratas. Tačiau kažkodėl pamirštama kalbėti apie gana esminius jame padarytus pažeidimus. Kaip juos traktuoti, nesutaria daugelis paprastų rinkėjų ir daugelis pareigūnų bei politikų. Vienų nuomone, padaryti pažeidimai yra rimti, kitų nuomone, atvirkščiai, - jie įtakos rinkimų baigčiai neturėjo.
Pažeidimus reikia nagrinėti keliais aspektais. Pirma, akivaizdu, kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimai: vyko neleistina agitacija rinkimų dienos išvakarėse – 2003 m. sausio 4 d.; padaryta neleistina finansinė vieno milijono litų (įtariama, jog tikroji suma yra kur kas didesnė) injekcija iš užsienio įmonės, kas negali būti vertinama kaip nesavanaudiška parama kandidatui dėl nerealiai didelės sumos. Joks teisininkas neišdrįs pripažinti mažareikšmiais tokių rimtų pažeidimų.
Tie pažeidimai kenkia Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės, interesams. Juos palikus be įvertinimo ir be pasmerkimo dabar, rizikuojama sukurti pavojingą precedentą, kad tokie pažeidimai bus toleruojami ir praktikuojami ateityje. Politinės valdžios institucijų raida bus pasmerkta iškrypti iš demokratinių tradicijų, kurios Lietuvoje dar tik formuojasi, kelio ir orientuota į tarpusavyje konkuruojančių oligarchinių struktūrų kovos metodus.
Kokių pasekmių Lietuvos valstybės raidai galima tikėtis artimiausioje ateityje? Suprantama, jog tiesa negimsta iš netiesos, ir teisė bei savitarpio supratimas neatsiranda iš apgaulės ir prievartos. Artimiausioje ateityje Lietuvos aukščiausios valstybinės valdžios institucijų tikriausiai laukia įtempta kova su prie valstybinės valdžios naujai ateinančiu asmeniu, su jo komanda ir jos narių siekiais, kurie kol kas nei politikams, nei visuomenei toli gražu nėra žinomi. Gali būti, jog kovoti teks su stipria komanda, kurios galimybes sustiprins jėgos, slypinčios už užsienio įmonės, finansavusios nugalėtojo rinkiminę kovą.
Turint omenyje, kad nugalėjusiojo kandidato didžioji programos dalis yra neįgyvendinama, bus neįmanoma išvengti dar didesnio visuomenės susiskaldymo ir susipriešinimo. Sąmoningoji jos dalis – ta, kuri dalyvavo rinkimuose, - bus apvilta, o likusioji, kuri nebeturi noro dalyvauti nesąžininguose žaidimuose ir atsisako dalyvauti rinkimuose, kartu su apviltaisiais sukaups dar didesnį nepasitikėjimo ir pasipiktinimo politine valdžia potencialą, kuris ilgainiui gali iškelti autoritarinio tipo lyderį Lietuvoje. Kad toks scenarijus įmanomas, įrodo V.Šustausko, E.Daktaro (jaunesniojo) ir M.Murzos išrinkimas į Seimą ir savivaldybes.
Būtina artimiausiu metu priimti Rinkimų įstatymų pataisas, kurios nepaliktų jokių landų užsienio valstybių įtakai Lietuvos politiniams procesams, taip pat protingai reglamentuotų finansinę paramą partijoms ir renkamiems pareigūnams, kad visuomenės veikėjai, pasirinkę savo veiklos sfera politinę veiklą ir siekiantys politinės karjeros, būtų apsaugoti nuo neskaidraus kapitalo pasikėsinimų, o šešėlinio verslo atstovai netektų galimybės tiesiogiai dalyvauti politiniuose procesuose ar daryti jiems įtaką.
Visą šią situaciją galima palyginti su teisiniu procesu. Jo metu (parengiamojo tardymo ir teisminio nagrinėjimo fazėse) itin skrupulingai laikomasi Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksų reikalavimų. Šie kodeksai tiksliai ir išsamiai nustato procesinius veiksmus atliekančių asmenų pareigas ir teises, kurių negalima ignoruoti ar viršyti. Jeigu išaiškėja, kad tardytojas ar teisėjas pažeidė procesinio kodekso straipsnius, visais atvejais tardytojo ar teismo sprendimas naikinamas aukštesnės instancijos. Vadinasi, Rinkimų įstatymo reikalavimai yra tapatūs Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso reikalavimams, tad minėti pažeidimai turi būti išnagrinėti ir įvertinti visu įstatymo griežtumu.
Autoriaus nuomonė yra eilinio Lietuvos Respublikos piliečio ir rinkėjo nuomonė. Visi rinkimų aspektai gerai žinomi, tačiau taip pat suprantama, jog valdžios vyrams teks pasirinkti išmintingą, tačiau sudėtingą sprendimą: kas darytina - apskųsti rinkimų rezultatus Vyriausiajai rinkimų komisijai, teismo instancijoms, pavesti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pareikšti protestą užsienio valstybei dėl kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus ar pripažinti rinkimų rezultatus ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų.

Jonas Kazimieras BURDULIS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"