Vatikano atstovas linki
Lietuvai neužmiršti krikščioniškų šaknų
Kovo 2-5 dienomis su oficialiu
vizitu Lietuvoje viešėjęs Šventojo Sosto sekretorius santykiams
su valstybėmis arkivyskupas Žanas Luji Toranas pažymėjo, kad Lietuva
vieningoje Europoje gali suvaidinti svarbų vaidmenį, primindama
Senajam žemynui jo krikščionišką sielą.
Geri Lietuvos ir Šventojo
Sosto santykiai
Arkivyskupas pirmą kartą Lietuvoje
lankėsi prieš vienuolika metų. Šįkart į mūsų šalį jis atvyko užsienio
reikalų ministro ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos kvietimu. Vizito
pagrindinė priežastis - svarbūs Lietuvai ir Šventajam Sostui jubiliejai.
Kaip žinoma, šiemet minime Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto
diplomatinių santykių 80-metį bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos
ir Vatikano 75-metį. Be to, rudenį minėsime popiežiaus Jono Pauliaus
II apsilankymo Lietuvoje dešimtmetį.
Vizito metu arkivyskupas Ž.L.Toranas susitiko su aukščiausiais
valstybės vadovais: prezidentu Rolandu Paksu, užsienio reikalų
ministru Antanu Valioniu, Seimo pirmininku Artūru Paulausku, taip
pat apsilankė privataus vizito pas kadenciją baigusį prezidentą
Valdą Adamkų. Aukštasis svečias taip pat susitiko su Lietuvos
vyskupais bei vadovavo iškilmingoms šv.Mišioms Vilniaus Arkikatedroje
švenčiant šv.Kazimiero iškilmę. Jubiliejaus proga Vilniaus universitete
surengtoje mokslinėje konferencijoje arkivyskupas skaitė pranešimą
apie Šventojo Sosto diplomatiją.
Šventojo Sosto sekretorius aiškino, kodėl Vatikanui reikia tarptautinių
santykių tarnybos. Pagrindinė arkivyskupo pranešimo mintis - diplomatija
yra instrumentas, kuriuo Šventasis Tėvas ir Vatikano valstybė
naudojasi, kad pagelbėtų vietinėms Bažnyčioms. Todėl ir susitikimuose
su Lietuvos vadovais daugiausia kalbėta apie Bažnyčios padėtį,
Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą. Šventojo Sosto sekretorius
pažymėjo, kad tie santykiai puikūs. Geriems Lietuvos ir Vatikano
santykiams ypač didelę reikšmę turi 2000-aisiais pasirašytos trys
tarpvalstybinės sutartys tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo
Sosto, apibrėžiančios Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinius
aspektus, kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą bei bendradarbiavimą
švietimo ir kultūros srityje.
Šventojo Sosto sekretorius mano, kad, įgyvendinant minėtose sutartyse
numatytus klausimus, būtų galima eiti dar toliau. Pirmiausia sukuriant
tam tikrų sričių abipuses Bažnyčios ir valstybės komisijas.
Per Šventojo Sosto nuncijų Lietuvoje kai kurias naujai iškylančias
problemas galima išspręsti ir tarptautiniu lygmeniu. Svarbiausia,
- gera valia, ir visuose susitikimuose aš tą gerą valią jaučiau,-
prisipažino Šventojo Sosto atstovas.
Europa be krikščionybės
pražūtų
Kalbėdamas apie krikščionybės
vaidmenį būsimoje Europoje, arkivyskupas Ž.L.Toranas sakė, kad
ir Lietuva galės daug duoti Europos tautų šeimai.
Aukštasis svečias tai pavadino tam tikru pasikeitimu dovanomis
tarp Rytų ir Vakarų. Europa turi bendras krikščioniškąsias šaknis,
iš kurių ji išaugo ir ant kurių tebesilaiko dabar. Kai kurioms
Vakarų Europos šalims pamažu primirštant savąsias krikščioniškąsias
šaknis, Lietuva su vakardienos ir dabartine patirtimi gali labai
daug prisidėti primindama Europai apie jos krikščionišką sielą.
Arkivyskupas perspėjo, kad Europą ištiks katastrofa, jeigu ji
pamirštų, kas yra jos pačios, jos politinių ir visuomeninių institucijų
šaltinis, primindamas, kad prie Europos mokyklų, universitetų
ištakų stovėjo krikščionybė. Žemynas be atminties yra žemynas
be turinio,- sakė Šventojo Sosto sekretorius.
Bendraudamas su Lietuvos valstybės vadovais arkiv. Ž.L.Toranas
pastebėjo, kad dabartinė Lietuva tvirtai įsišaknijusi Europoje.
Svečiui padarė įspūdį, kad visi Lietuvos politikai iš esmės išreiškia
vieningą visuomenės nuostatą būti Europos dalimi.
Šventojo Sosto sekretorius palygino ankstesnį ir dabartinį apsilankymą
Lietuvoje. Prieš vienuolika metų jam į akis labiausiai krito tai,
kad Vilniaus gatvėse vaikščiojo begalė žmonių liūdnais veidais.
Dabar arkivyskupas išvydo žymiai daugiau šypsenų, sutiko laisvus
ir atsipalaidavusius žmones. Tai reiškia, kad jie labiau pasitiki
savo ateitimi,- sakė jis.
Šventasis Sostas - už
taikias priemones
Kaip žinoma, Lietuva remia galimus
karo veiksmus prieš Iraką. Šventasis Sostas šiuo klausimu laikosi
priešingos pozicijos. Vatikano diplomatijos vadovas teigė, kad
Šventasis Sostas gerbia valstybių suverenumą ir tų valstybių sprendimus,
kuriuos jos daro vadovaudamosi savo strateginiais interesais.
Tačiau Šventasis Sostas mano, kad visas tarptautines problemas
bei konfliktus galima išspręsti teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Po Antrojo pasaulinio karo tarptautinė bendruomenė vadovaujasi
Jungtinių Tautų Chartijos principais. Tačiau šiomis dienomis užmirštamas
šios Chartijos antrasis straipsnis, kuris sako, kad valstybės,
spręsdamos tarptautines problemas, vengia karo. Pagal šią Chartiją,
jei viena iš bendrijos narių tampa pavojinga kitoms narėms, šį
pavojų galima eliminuoti taikiais būdais. Jeigu valstybė kaltininkė
nesitaiso po visų įmanomų sutaikinimo priemonių, Chartijoje palikta
galimybė griebtis griežčiausios karinės jėgos priemonės. Tačiau
tai leidžiama tik po to, kai išsemtos visos teisinės ir diplomatinės
priemonės siekiant taikos,- dėstė Vatikano poziciją Šventojo
Sosto sekretorius.
Dabar, pasak sekretoriaus, klausimas turėtų būti keliamas taip:
ar visos taikios priemonės buvo panaudotos sprendžiant Irako klausimą.
Šventasis Sostas visuomet teigė, kad, iškilus karinių priemonių
panaudojimo neišvengiamybei, tai visuomet turi būti daroma bendru
šalių susitarimu, t.y. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimu.
Ir būtų labai kenksminga Jungtinėms Tautoms ir valstybių santykiams,
jeigu kelios šalys bandytų įvesti tvarką jėga be tarptautinės
bendruomenės pritarimo, - perspėjo arkivyskupas.
Šventojo Sosto pozicija Irako klausimu lieka dvejopa. Viena vertus,
Irakas kviečiamas gerbti žmogaus teises ir nusiginkluoti atsižvelgiant
į Jungtinių Tautų reikalavimus. Kita vertus, tarptautinė bendruomenė
privalo išlaikyti vienybę, kad išvengtų didelių konfliktų ir nesklandumų
Artimuosiuose Rytuose, terorizmo suaktyvėjimo, be to, karo atveju
gali nutrūkti trapus dialogas tarp musulmonų ir krikščionių.
Arkivyskupas paneigė spaudoje pasirodžiusius pranešimus, kad popiežius
Jonas Paulius II ketina Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakyti
kalbą Irako klausimu.
Arvydas JOCKUS
© 2003 "XXI amžius"