XXI amžius

Vatikano atstovas linki Lietuvai neužmiršti krikščioniškų šaknų

Kovo 2-5 dienomis su oficialiu vizitu Lietuvoje viešėjęs Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Žanas Luji Toranas pažymėjo, kad Lietuva vieningoje Europoje gali suvaidinti svarbų vaidmenį, primindama Senajam žemynui jo krikščionišką sielą.

Geri Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai

Arkivyskupas pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prieš vienuolika metų. Šįkart į mūsų šalį jis atvyko užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos kvietimu. Vizito pagrindinė priežastis - svarbūs Lietuvai ir Šventajam Sostui jubiliejai. Kaip žinoma, šiemet minime Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-metį bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-metį. Be to, rudenį minėsime popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmetį.
Vizito metu arkivyskupas Ž.L.Toranas susitiko su aukščiausiais valstybės vadovais: prezidentu Rolandu Paksu, užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu, Seimo pirmininku Artūru Paulausku, taip pat apsilankė privataus vizito pas kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Aukštasis svečias taip pat susitiko su Lietuvos vyskupais bei vadovavo iškilmingoms šv.Mišioms Vilniaus Arkikatedroje švenčiant šv.Kazimiero iškilmę. Jubiliejaus proga Vilniaus universitete surengtoje mokslinėje konferencijoje arkivyskupas skaitė pranešimą apie Šventojo Sosto diplomatiją.
Šventojo Sosto sekretorius aiškino, kodėl Vatikanui reikia tarptautinių santykių tarnybos. Pagrindinė arkivyskupo pranešimo mintis - diplomatija yra instrumentas, kuriuo Šventasis Tėvas ir Vatikano valstybė naudojasi, kad pagelbėtų vietinėms Bažnyčioms. Todėl ir susitikimuose su Lietuvos vadovais daugiausia kalbėta apie Bažnyčios padėtį, Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą. Šventojo Sosto sekretorius pažymėjo, kad tie santykiai puikūs. Geriems Lietuvos ir Vatikano santykiams ypač didelę reikšmę turi 2000-aisiais pasirašytos trys tarpvalstybinės sutartys tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto, apibrėžiančios Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinius aspektus, kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą bei bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje.
Šventojo Sosto sekretorius mano, kad, įgyvendinant minėtose sutartyse numatytus klausimus, būtų galima eiti dar toliau. Pirmiausia sukuriant tam tikrų sričių abipuses – Bažnyčios ir valstybės komisijas. Per Šventojo Sosto nuncijų Lietuvoje kai kurias naujai iškylančias problemas galima išspręsti ir tarptautiniu lygmeniu. “Svarbiausia, - gera valia, ir visuose susitikimuose aš tą gerą valią jaučiau”,- prisipažino Šventojo Sosto atstovas.

Europa be krikščionybės pražūtų

Kalbėdamas apie krikščionybės vaidmenį būsimoje Europoje, arkivyskupas Ž.L.Toranas sakė, kad ir Lietuva galės daug duoti Europos tautų šeimai.
Aukštasis svečias tai pavadino tam tikru pasikeitimu dovanomis tarp Rytų ir Vakarų. Europa turi bendras krikščioniškąsias šaknis, iš kurių ji išaugo ir ant kurių tebesilaiko dabar. Kai kurioms Vakarų Europos šalims pamažu primirštant savąsias krikščioniškąsias šaknis, Lietuva su vakardienos ir dabartine patirtimi gali labai daug prisidėti primindama Europai apie jos krikščionišką sielą. Arkivyskupas perspėjo, kad Europą ištiks katastrofa, jeigu ji pamirštų, kas yra jos pačios, jos politinių ir visuomeninių institucijų šaltinis, primindamas, kad prie Europos mokyklų, universitetų ištakų stovėjo krikščionybė. “Žemynas be atminties yra žemynas be turinio”,- sakė Šventojo Sosto sekretorius.
Bendraudamas su Lietuvos valstybės vadovais arkiv. Ž.L.Toranas pastebėjo, kad dabartinė Lietuva tvirtai įsišaknijusi Europoje. Svečiui padarė įspūdį, kad visi Lietuvos politikai iš esmės išreiškia vieningą visuomenės nuostatą būti Europos dalimi.
Šventojo Sosto sekretorius palygino ankstesnį ir dabartinį apsilankymą Lietuvoje. Prieš vienuolika metų jam į akis labiausiai krito tai, kad Vilniaus gatvėse vaikščiojo begalė žmonių liūdnais veidais. Dabar arkivyskupas išvydo žymiai daugiau šypsenų, sutiko laisvus ir atsipalaidavusius žmones. “Tai reiškia, kad jie labiau pasitiki savo ateitimi”,- sakė jis.

Šventasis Sostas - už taikias priemones

Kaip žinoma, Lietuva remia galimus karo veiksmus prieš Iraką. Šventasis Sostas šiuo klausimu laikosi priešingos pozicijos. Vatikano diplomatijos vadovas teigė, kad Šventasis Sostas gerbia valstybių suverenumą ir tų valstybių sprendimus, kuriuos jos daro vadovaudamosi savo strateginiais interesais. Tačiau Šventasis Sostas mano, kad visas tarptautines problemas bei konfliktus galima išspręsti teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. “Po Antrojo pasaulinio karo tarptautinė bendruomenė vadovaujasi Jungtinių Tautų Chartijos principais. Tačiau šiomis dienomis užmirštamas šios Chartijos antrasis straipsnis, kuris sako, kad valstybės, spręsdamos tarptautines problemas, vengia karo. Pagal šią Chartiją, jei viena iš bendrijos narių tampa pavojinga kitoms narėms, šį pavojų galima eliminuoti taikiais būdais. Jeigu valstybė kaltininkė nesitaiso po visų įmanomų sutaikinimo priemonių, Chartijoje palikta galimybė griebtis griežčiausios karinės jėgos priemonės. Tačiau tai leidžiama tik po to, kai išsemtos visos teisinės ir diplomatinės priemonės siekiant taikos”,- dėstė Vatikano poziciją Šventojo Sosto sekretorius.
Dabar, pasak sekretoriaus, klausimas turėtų būti keliamas taip: ar visos taikios priemonės buvo panaudotos sprendžiant Irako klausimą. Šventasis Sostas visuomet teigė, kad, iškilus karinių priemonių panaudojimo neišvengiamybei, tai visuomet turi būti daroma bendru šalių susitarimu, t.y. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimu. “Ir būtų labai kenksminga Jungtinėms Tautoms ir valstybių santykiams, jeigu kelios šalys bandytų įvesti tvarką jėga be tarptautinės bendruomenės pritarimo”, - perspėjo arkivyskupas.
Šventojo Sosto pozicija Irako klausimu lieka dvejopa. Viena vertus, Irakas kviečiamas gerbti žmogaus teises ir nusiginkluoti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų reikalavimus. Kita vertus, tarptautinė bendruomenė privalo išlaikyti vienybę, kad išvengtų didelių konfliktų ir nesklandumų Artimuosiuose Rytuose, terorizmo suaktyvėjimo, be to, karo atveju gali nutrūkti trapus dialogas tarp musulmonų ir krikščionių.
Arkivyskupas paneigė spaudoje pasirodžiusius pranešimus, kad popiežius Jonas Paulius II ketina Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakyti kalbą Irako klausimu.

Arvydas JOCKUS