Pirmasis puslapis
Lietuva
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Pasaulis
Mums rašo

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prezidentas įteikė Vatikano valstybės sekretoriui Lietuvos valstybės apdovanojimą

Iš kairės: Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Pėteris Štefanas Curbrigenas, prezidentas Rolandas Paksas, Vatikano sekretorius arkivyskupas Žanas Luji Toranas ir ambasadorius Kazys Lozoraitis

Pirmadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas priėmė Vatikano valstybės sekretorių santykiams su užsieniu arkivyskupą Žaną Luji Toraną ir įteikė jam Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių. Šis valstybės apdovanojimas aukštajam Vatikano pareigūnui paskirtas už indėlį į Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių plėtrą ir už paramą įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos tikslus.
Pokalbio metu aptarti Lietuvos Bažnyčios ir valstybės santykiai, integracijos į Europos Sąjungą klausimai, tarptautinė padėtis. Taip pat pasikeista nuomonėmis apie šiuo metu vykstantį Konventą dėl ES ateities.
Pastebėjęs, kad Lietuva ir Vatikanas jau aštuonis dešimtmečius puikiai bendradarbiauja, Ž.L.Toranas pasidžiaugė gerais Lietuvos ir Vatikano santykiais. Arkivyskupas perdavė prezidentui R.Paksui popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimus ir linkėjimus, taip pat Jo Šventenybės norą ateityje susitikti su Lietuvos vadovu. Prezidentas priėmė Popiežiaus kvietimą.

Vatikano atstovas linki Lietuvai neužmiršti krikščioniškų šaknų

Kovo 2-5 dienomis su oficialiu vizitu Lietuvoje viešėjęs Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Žanas Luji Toranas pažymėjo, kad Lietuva vieningoje Europoje gali suvaidinti svarbų vaidmenį, primindama Senajam žemynui jo krikščionišką sielą.

Geri Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai

Arkivyskupas pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prieš vienuolika metų. Šįkart į mūsų šalį jis atvyko užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos kvietimu. Vizito pagrindinė priežastis - svarbūs Lietuvai ir Šventajam Sostui jubiliejai. Kaip žinoma, šiemet minime Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-metį bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-metį. Be to, rudenį minėsime popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmetį.

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu Lietuva užmezgė prieš 80 metų. Po penkerių metų Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas pasirašė konkordatą, apibrėžiantį santykius tarp Lietuvos ir Vatikano bei Bažnyčios ir valstybės. Kovo 3 dieną Vilniaus universitete surengta tarptautinė mokslinė konferencija pažymėjo šias abi sukaktis.
Specialiai į konferenciją atvyko Šventojo Sosto sekretorius santykiams su užsienio valstybėmis arkivyskupas kardinolas Žanas Luji Toranas. Konferenciją apsilankymu pagerbė aukšti valstybės ir Bažnyčios hierarchai. Jos dalyvius sveikino prezidentas Rolandas Paksas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, pranešimus skaitė istorikai ir kultūrininkai katalikai.
Konferenciją surengė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Vilniaus universitetas, Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Lietuvos istorijos institutas.

Didžiausias moralinis autoritetas pasaulyje

Prieš 80 metų Vatikanas pripažino Lietuvą de jure ir po kelerių metų užmezgė su ja diplomatinius santykius. Tačiau svarbiausias to meto įvykis buvo konkordato tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto pasirašymas 1927 metais. Kaip sakė Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis, konkordatas ne tik apibrėžė santykius tarp dviejų valstybių, bet ir Lietuvos valstybės bei Bažnyčios. “Pagal konkordatą Bažnyčiai Lietuvoje suteiktos plačios privilegijos katalikiško švietimo, kultūrinio bendradarbiavimo, vyskupų skyrimo ir kitose srityse”,- teigė K.Lozoraitis.

Drauge su vieninga Europa
Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl stojimo į Europos sąjungą

Brangūs tikintieji!
Trylika metų užtruko mūsų valstybės pertvarkymas. Ji grįžo prie demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitų principų, kurių laikosi Vakarų pasaulis. It kelionė per dykumą, tai buvo sunkus laikas. Daugelis žmonių pavargo ir nusiminė. Tačiau stūmėsi tolyn, nes traukė europietiško gyvenimo perspektyva. Šiandien ji ranka pasiekiama. Ir tos rankos nepakėlus, nueis niekais, ką išvargote, ką paaukojote. Neįžengus pro atsivėrusias duris, kurių link taip ilgai klampota, veltui bus „diržų veržimasis“, kurį ištvėrėte. Todėl mes, jūsų Ganytojai, raginame visus dalyvauti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
Vargu ar šiandien yra kita išeitis, nei būti drauge su vieninga Europa. Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus, vėl jūsų pečius prislėgtų naujų permainų naštos. Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais, liktume galingųjų blaškomu žaisliuku. Tokioje vienišoje, vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas ar grupė žmonių, o visi kiti nepajėgtų apsiginti.

Viešnagė Šv.Kazimiero seserų vienuolyne

Kairėje - Šv.Kazimiero ordino nariai, pasauliečiai ir poetas R.Keturakis (antroje eilėje antras), dešinėje - Šv.Kazimiero kongregacijos vienuolės

Jau ketveri metai, kai egzistuoja pasaulietinis Šv.Kazimiero ordinas, kurio devizas „Vivere bonum faciendo“ (lietuviškai „Gyventi darant gera“), ėmėsi iniciatyvos ir nutarė į Šv.Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyną pakviesti poetą ir rašytoją Robertą Keturakį, aktorių Saulių Bagaliūną pristatyti R.Keturakio poemą „Penkios lelijos šv. Kazimierui“.
Vasario 28 dienos popietę Pažaislio vienuolyno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco menėje ir vyko minėtasis susitikimas. Ilgame koridoriuje, vedančiame į menę, buvo eksponuota kelias dienas anksčiau įvykusio Kauno miesto vidurinių mokyklų, gimnazijų, moksleivių piešinių „Šv.Kazimieras - Lietuvos jaunimo globėjas“ paroda.

Po Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo virtuvę pasižvalgius (1)

Jau daug metų veikiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nuo pat jo įkūrimo pradžios vykdo sunkiai suprantamą ir niekaip nepaaiškinamą politiką, kelis išrinktuosius leidinius nepagrįstai apdovanodamas didžiule parama iš valstybės biudžeto, o kitus palikdamas vegetuoti sunkiomis sąlygomis. Kasmečiai faktai rodo, kad fondo vykdomas „konkursas“ tėra tik kelių fondo tarybos (FT) narių ir jame susidariusių grupuočių tarpusavio veikimo išdava, valstybės pinigų išplovimo savo išrinktiems leidiniams instrumentas su gerai suderintu mechanizmu. Užuot teisingai, pagal leidinio reikšmę, įtaką visuomenei, sklaidą, kultūros poreikius įvertinęs ir iš valstybės biudžeto parėmęs visus perspektyvius leidinius, fondas daro visai kitaip: kasmet skiria dideles lėšas keliems, tiems patiems, dėl savo nepopuliarumo ir bereikšmiškumo praktiškai niekaip neišsilaikantiems leidiniams. Didžiausias sumas nuolat gauna tik Vilniuje leidžiami leidiniai (išskyrus vieną kitą išimtį), daugiausia tai arba iš sovietinių laikų atėję keli bet kokį populiarumą praradę leidiniai, arba keli naujieji leidiniai, kurių redaktoriai suradę kelius (net per aukščiausias institucijas) prieina prie fondo administracijos, įrodydami savo leidinio „kultūriškumo“ vertę ir leidinio gyvavimo reikšmę ir taip gauna didžiulius ne iš savo, o kitų prakaito uždirbtus pinigus. Tie apdovanojimai pateisinami suorganizuojant tariamą konkursą, kuriame leidėjų pristatytus projektus „vertina“ slapti ekspertai, o po to leidiniui (projektui) paramą skiria (ar neskiria) fondo tarybos nariai, tarp kurių ir sudarytos interesų grupės. Kad „konkursas“ atrodytų realesnis ir tariamai teisingai vykdomas, į „laimėtojų“ ratą įtraukiami ir vienas kitas keleriopai mažesnėmis sumomis paremiamas provincijos leidinys. Likusieji leidiniai pasmerkiami vargingam vegetavimui arba lėtam žlugimui. Tai niekas kitas, kaip tik nepriklausomos Lietuvos spaudos žlugdymas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi - valstybės iždo pinigai tampa savotiško privataus kromelio verslu.

Žemės ūkio rūmai. Kelio tąsa

Suvažiavimo delegatai Mykolas Hofertas iš Raseinių rajono ir Jeronimas Mankauskas iš Alytaus rajono

Ant Europos Sąjungos slenksčio

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvyko šios kaimo savivaldos organizacijos septintasis suvažiavimas. Jis vyko itin sudėtingu metu, kai mūsų šalis stovi ant Europos Sąjungos slenksčio ir kaime vyrauja nemažos abejonių ir nepasitikėjimo šia tarptautine bendrija nuotaikos. Bet jau niekas iš suvažiavimo delegatų neabejojo, kad kitas Rūmų suvažiavimas vyks mums jau esant ES sudėtyje. Tarsi nedidelė įžanga į šį suvažiavimą - Marijampolės ir Kalvarijos smulkiųjų ūkininkų surengtas piketas prie Žemės ūkio rūmų. Jie reikalavo lygių teisių su stambiaisiais ūkininkais, kurie esą turi daugiau lengvatų, galimybių dar labiau praturtėti negu smulkesnieji.

Lengvatikiai ir šarlatanai

Net kelios televizijos, tarp jų ir Nacionalinė, ėmė kalbėti apie Prezidento artimiausioje aplinkoje atsiradusią aiškiaregę. Visa Lietuva įsitraukė į audringas diskusijas, prieš kurias nublanko netgi pirmųjų „elito“ damų prašmatnios suknios, kailiniai, brangenybės, demonstruotos inauguracinėje puotoje. Praėjusį sekmadienį LRT laidoje „Stilius“ buvo detaliai nagrinėjama tema apie pirmosios ledi inauguracinę suknią ir leista suprasti, jog kitos pasaulio pirmosios ponios, netgi Didžiosios Britanijos karalienė, tokios neturi. Televizijoje vis rodomas siužetas apie inauguracijos ceremoniją ir šv.Mišias Arkikatedroje, kur garbingiausioje vietoje sėdėjo su pačiu Dievu besikalbanti ir nurodymus iš Jo gaunanti lyg ir burtininkė, lyg ir ekstrasensė Lena Lolišvili, „elito“ sluoksniuose dažniausiai vadinama Lenočka. Tai davė progą kai kuriems apžvalgininkams pusiau juokais, pusiau rimtai teigti, jog dabar Lietuvos politiką tvarkys ne tik J.Borisovas, G.Šurkus ar Interpolo susidomėjimą sukėlęs buvęs kandidatas į Prezidentus, neaišku kuo besiverčiantis milijonierius Juozas Petraitis, bet ir „mieloji Lenočka“, kuri, kaip per Nacionalinę televiziją aiškino Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas, „gauna nurodymus iš aukščiau“, o jos nežemiškos galios pripažįstamos netgi Amerikoje ir Italijoje. Pasižiūrėjus ir pasiklausius tokių šnekų, nebežinai, ką ir galvoti. Aukščiausieji valstybės asmenys naudojasi kažkokios apsukrios, aiškiarege pasiskelbusios, atklydusios iš nežinia kur (ar specialiai atsiųstos) moters paslaugomis ir net aklai jos klauso, tiki jos iš čiaupo prileisto ir į buteliukus ar stiklainius nuo agurkų supilstyto stebuklingo vandens galia.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

į piligrimų kelionę į Italiją

Piza

Per moksleivių pavasario atostogas, balandžio 12-19 dienomis.
Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Venecija – Roma – Vatikanas – Flerencija –
Piza – Viena – Vilnius.

Kelionės kaina - 579 Lt.

(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt. Registruojantis turėti kuponą, išspausdintą laikraštyje.)

Registracija iki kovo 20 dienos.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.), 8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).