Kas yra šventė?

Visokių mums kyla minčių ir apie daug ką norime kalbėtis. “XXI amžiuje” (Nr. 16) vienas autorius klausė: Ar dera katalikams švęsti Užgavėnes?
Taip nereikėtų klausti, nes niekas jų nešvenčia paprasčiausiai todėl, kad jos nėra šventė.
Šventės pagrindas būna džiugus įvykis, kurį prisimindami, pasitikdami ar minėdami žmonės linksminasi. O kartais net nesilinksmina, bet vis tiek būna šventė, nes džiugus įvykis minimas. Pasilinksminimas nebūtinas, o linksmumo priežastis būtina. Tai yra šventė.
Prisiminkime šventes, tarkim, Velykų. Pagrindas šventei yra Kristaus Prisikėlimas. Pasilinksminimas gali būti arba nebūti. Margučius galima marginti ar nemarginti, ridenti ar neridenti, o šventė vis tiek yra.
Kai kas bando sutapatinti šventę tik su pasilinksminimu, bet tai yra netiesa. Šventei visada būna priežastis.
Užgavėnės yra tik pasilinksminimas, o priežasties kaip ir nėra. Žinome tokią tarytum priežastį: žmonės žino, kad bus ilgas metas, kai pasilinksminimai draudžiami, tad sumanė tą paskutinę dieną “atsilinksminti”. Ir atsivalgyti, nes imtasi valgyti 12 kartų per dieną, ir vis blynų, vis riebiai, tarsi galėtų septynių savaičių laikotarpiui privalgyti.
Toks buvo šitų pasilinksminimų pagrindimas. Religine prasme ji yra niekinė. (Ką – nuodėmių paskubėti pridaryti, kad per Gavėnią būtų už ką atgailauti?) Tokia niekinė, o kai kuriuose kraštuose ir padorumo ribas peržengianti, ji kai kur buvo net Bažnyčios draudžiama ar peikiama. Lietuvoje ji turbūt neperžengė padorumo ribų, todėl sau ir gyvavo kaip gana kūrybingas žmonių gyvenimo pasiįvairinimas. Gali ir dabar tokia nedraudžiama pasilikti, tik nereikia jos vadinti švente.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija